Finansų krizė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Finansų krizė (Ekonominė krizė) – ekonominė situacija kai tam tikros finansinės institucijos ar turtas staigiai netenka didžiosios dalies savo vertės. XIX ir XX amžiuje dauguma finansinių krizių buvo susijusios su bankų panika, kuri sukeldavo ekonomikos recesiją. Kitos situacijos įvardijamos finansine krize apima akcijų rinkų nuopolius, finansinius burbulus, valiutų krizes, valstybines skolų krizes.

Turto burbulo susidarymas[taisyti | redaguoti kodą]

  • Postūmis rinkoje, kuris leidžia tikėtis didesnio investicijų pelningumo;
  • Investuotojai linkę skolintis, siekdami pasinaudoti šia nauja galimybe;
  • Ilgainiui bankai vis lengviau pasitiki skolininkais;
  • Konkurencija tarp bankų skatina kredito plėtrą;
  • Investicijos į turtą skatina turto kainų kilimą;
  • Turto kainų kilimas skatina tolimesnį spekuliacinį investavimą.

Turto burbulo sprogimas[taisyti | redaguoti kodą]

  • Kainos pakyla iki tokio lygio, kad sistema tampa nestabili ir priklausoma nuo naujų pinigų atėjimo;
  • Staiga sumažėja pelningumo prognozės;
  • Atvėsta pirkėjų entuziazmas, kainos nustoja augusios;
  • Spekuliaciniai pirkėjai siekia parduoti turtą;
  • Turto kaina ima mažėti;
  • Spekuliaciniai investuotojai nebegali padengti skolinių įsipareigojimų ir priversti pardavinėti įkeistą turtą;
  • Bankai tampa itin konservatyvūs, vyksta kredito susitraukimas.

Finansinių krizių padariniai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Kredito traukimasis ir „blogų paskolų“ išvalymas užtrunka keletą metų;
  • Dėl kredito susitraukimo išlieka stabiliausi verslai;
  • Turtas atpinga tiek, kad investicijų vidinis pelningumas vėl tampa patrauklus;
  • Kapituliuoja neprofesionalūs/spekuliaciniai rinkos dalyviai;
  • Valstybės parama užtikrina, kad ekonomikos nuosmukis nevirstų ilgalaike depresija.

Didesnės finansų krizės[taisyti | redaguoti kodą]

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]