Aravakai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Aravakai (isp. Arahuaco) - indėnų tautų grupė, kalbanti aravakų kalbomis. Gyvena Pietų Amerikos šiaurėje (Venesueloje, Brazilijoje, Gajanoje, Suriname, Prancūzų Gvianoje, Kolumbijoje). 2000 metais apskaičiuota, kad Pietų Amerikoje yra ­~400 tūkst. aravakų.

Gyvena tropiniuose miškuose. Verčiasi lydimine žemdirbyste (pagrindinė kultūra - manijokas), žvejyba, medžiokle, gerybių rankiojimu. Naudoja tabako lapus rūkymui. Kūną puošia aukso, kaulų, akmenų dirbiniais. Tikėjimas - šamanizmas.

Skirstymas:

• Šiaurės aravakai
  • Amazonės aravakai: piapoko, ačagva, jukuna, kuripako, katapolitani, uarikena, tariana, baniva, bare, išnykę: maipure, javitero, manao
  • Karibų pakrantės aravakai: guachirai, vapišana, lokano, išnykę tainai (gyveno Puerto Rike), lukajanai (gyveno Bahamose), garifunai
• Pietų aravakai - amueša, čamikuro, piro, ipurina, kampa, moho, baure ir kt.

Vikiteka: Aravakai – Iliustracijos, vaizdo ir garso įrašai, susiję su straipsniu