Islandijos politinė sistema

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Islandijos valdymo forma - parlamentinė demokratija. Islandija - pasaulio valstybė, kurioje ši sistema vyrauja seniausiai.[1] Vyriausybės vadovas yra ministras pirmininkas. Vykdomoji valdžia yra vyriausybė. Įstatymų leidžiamoji valdžia yra sutelkta ir parlamente ir vyriausybėje. Teisminė sistema yra nepriklausoma nuo vykdomojo ir įstatymų leidžiamojo organo.[2]

Prezidentas[taisyti | redaguoti kodą]

Dabartinis vadovas
Postas Vadovas Partija Kadencijos pradžia
Prezidentas Ólafur Ragnar Grímsson nepriklausomas 1996 m. rugpjūčio 1 d.

Prezidentas renkamas visuotiniu balsavimu paprasta balsų dauguma, ketveriems metams, pilnamečių Islandijos piliečių. Prezidento mandatas neribojamas. Kaip ir kitose parlamentinėse respublikose prezidentas labiau yra simbolinis šalies vadovas. Prezidentas formuoja tik užsienio politiką.

Paskutiniai rinkimai vyko 2007 m., kiti vyks 2011 m. Nuo Islandijos prezidento institucijos sukūrimo 1944 m. prezidentais buvo 5 žmonės. Prezidento rezidencija yra Bessastaðir, Álftanes. Prezidentui, dėl tam tikrų priežasčių negalint vykdyti savo pareigų, šias perima ministras pirmininkas, Altingo pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo prezidentas.

Po vienos ketverių metų trukmės kadencijos, pirmoji pasaulyje moteris prezidentė Vigdís Finnbogadóttir atsisakė dalyvauti 1996 m. rinkimuose. Juose 86% balsų surinkęs buvęs kairųjų lyderis Ólafur Ragnar Grímsson laimėjo rinkimus ir tapo respublikos prezidentu. Jis buvo perrinktas ir per 2000, 2004 ir 2008 m. vykusius rinkimus. Kiti rinkimai vyks 2012 m. gegužės-birželio mėnesiais.

Vykdomoji valdžia[taisyti | redaguoti kodą]

Dabartinis vadovas
Postas Vadovas Partija Kadencijos pradžia
Ministras pirmininkas Jóhanna Sigurðardóttir Islandijos socialdemokratų aljansas 2009 m. vasario 1 d.

Ministrų kabinetą sudaro ministras pirmininkas ir ministrai. Ministrų kabinetą turi skirti prezidentas po parlamento rinkimų, tačiau dažniausiai kabinetą formuoja premjeras ir patvirtina parlamentas. Tik nesusitarus valdančiajai koalicijai, kabinetą formuoja prezidentas. Vyriausybę dažniausiai sudaro kelios politinės partijos, nes viena partija nuo pat nepriklausomybės paskelbimo nesudarė absoliučios daugumos.

Tik 1941-1945 m. šaliai vadovavęs regento titulą turėjęs Sveinn Björnsson subūrė neparlamentinę vyriausybę. Jis po nepriklausomybės paskelbimo tapo pirmuoju Islandijos prezidentu. Savivaldos vykdomoji valdžia - miestų tarybos, renkamos kas ketverius metus (paskutiniai rinkimai vyko 2006 m.).

Įstatymų leidžiamoji valdžia[taisyti | redaguoti kodą]

Įstatymų leidžiamoji valdžia yra vienų rūmų parlamentas, vadinamas Altingu (isl. Alþingi). Altingą sudaro 63 nariai, renkami visuotiniuose rinkimuose 4 metams, remiantis proporcine rinkimų sistema. Rinkimų metu šalis būna padalinta į 6 rinkimines apygardas. Balsavimo teisę turi 18 metų sulaukę piliečiai.

Altingas pirmą kartą sušauktas 930 m. pietvakarių Islandijoje. 1662 m. Danijos vyriausybė panaikino įstatymų leidybos teisę. 1800 m., Reikjavike įsteigus Aukščiausiąjį Teismą, Altingas panaikintas. 1843 m. Danijos karalius Kristijonas VIII atkūrė kaip parlamentą su patariamojo balso teise. 1874 m. suteikta įstatymų leidybos teisė. Altingas veikė kaip dvejų rūmų parlamentas. 1991 m. parlamento rūmai sujungti.

Paskutiniai rinkimai vyko 2009 m. balandžio 25 d. Juose dalies vietų neteko iki tol valdančiomis buvusios Nepriklausomybės ir Pažangos partijos. Vyriausybę sudarė Islandijos socialdemokratų aljansas ir Kairiųjų žaliųjų judėjimas. Naująja premjere tapo Jóhanna Sigurðardóttir.

e • d 2009 m. balandžio 25 d. Altingo rinkimų rezultatai
Partijos Lyderis Balsai % +/−% Vietos +/−
Socialdemokratų aljansas (Samfylkingin) Jóhanna Sigurðardóttir 55,758 29.8 +3.0 20 +2
Nepriklausomybės partija (Sjálfstæðisflokkurinn) Bjarni Benediktsson, Jr. 44,369 23.7 −12.9 16 −9
Kairiųjų žaliųjų judėjimas (Vinstrihreyfingin – grænt framboð) Steingrímur J. Sigfússon 40,580 21.7 +7.4 14 +5
Pažangos partija (Framsóknarflokkurinn) Sigmundur Davíð Gunnlaugsson 27,699 14.8 +3.1 9 +2
Piliečių judėjimas (Borgarahreyfingin) - 13,519 7.2 +7.2 4 +4
Liberalų partija (Frjálslyndi flokkurinn) Guðjón Arnar Kristjánsson 4,148 2.2 −5.1 0 −4
Demokratų judėjimas (Lýðræðishreyfingin) Ástþór Magnússon 1,107 0.6 +0.6 0
Viso 187,180 100.0 63
Tušti: 6,226 (3.2%); Sugadinti: 528 (0.3%); Aktyvumas: 85.1%.   Šaltinis: Morgunblaðið[3]

Teisminė valdžia[taisyti | redaguoti kodą]

Islandijoje teisminę valdžią sudaro aukščiausiasis teismas (isl. Hæstiréttur), kurio teisėjai skiriami prezidento visam gyvenimui, ir rajonų teismai. Teisminė sistema yra nepriklausoma nuo vykdomojo ir įstatymų leidžiamojo organo.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Power Struggle. Marguerite Del Giudice. National Geographic. March 2008. p. 85.
  2. (Angliškai) CIA pasaulio faktų knyga: Islandija
  3. Kosningar, mbl.is, <http://mbl.is/mm/frettir/kosningar/>. Retrieved on 26 balandžio 2009 .
Wikimedal gold.PNG

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Wikimedal gold.PNG Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.