Ekoturizmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Ekoturizmas (dar kitaip vadinamas ekologinis, gamtinis turizmas) – turizmo šaka, orientuota į ekologiją; gamtos, kultūros vertybių lankymas, stengiantis kuo mažiau paveikti natūralias vietovės sąlygas. Nuotykių turizmas neretai priskiriamas prie ekologinio turizmo. Taip pat iš dalies persipina su kultūriniu turizmu.[1]

Bekelės bėgimo varžybos, „Transgrancanaria“ trasa.

Pagrindiniai ekoturizmo principai:[1]

  • kelionės po natūralią, mažai paliestą gamtą (žygiai į kalnus, kelionės džiunglėmis ir kt.);
  • žaliųjų technologijų naudojimas, minimalizavimas daromos įtakos gamtai ir vietiniams gyventojams;
  • atsisakymas bereikalingos prabangos, išteklių švaistymo;
  • keliautojų ekologinis, kultūrinis švietimas;
  • tiesioginė nauda vietiniams gyventojams.

Ekoturizmas yra orientuotas į ekologiškai, socialiai išsilavinusius asmenis, o ne į vidutinį vartotoją. Tiesa, ekoturizmo sąvoka dažnai naudojama komerciniais tikslais, dėl to yra kritikuojama gamtosaugininkų. Pavyzdžiui, dalis turistinių kompanijų tiesiog įrengia viešbučius vaizdingose vietose, gamtos apsuptyje, siūlo kai kurias kelionių po gamtą paslaugas ir tuo pačiu priskiria save ekoturistinėms.

Dalis šalių, tokių kaip Kosta Rika, Ekvadoras, Madagaskaras, Kenija, Nepalas, intensyviai plečia ekoturizmo paslaugas, iš kurių gaunamas pelnas sudaro ryškią šalies pajamų dalį. Mažesnio masto ekoturistinės paslaugos siūlomos daugelyje šalių.

Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Parnidžio kopa Kuršių nerijos nacionaliniame parke.
Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Turizmas Lietuvoje.

Lietuvoje ekologinis turizmas apima keliavimą saugomose gamtinėse teritorijose, augalų, gyvūnų stebėjimą, vietinės kultūros ir tradicijų pažinimą bei aplinkos puoselėjimą. Pavyzdžiui, Kuršių nerijos nacionaliniame parke dirbtinai ribojamas turistų srautas, sunkiai išduodami naujos statybos leidimai, apmokestinamas automobilių srautas, idant būtų apsaugota jos gamta, tačiau čia nutiestas Neringos dviračių takas, taip pat įrengti pažintiniai takai Pilkosios kopose ir kt.[2][3][4] Čia galima užsiimti veržliu laisvalaikiu. Kuršių Nerijoje apsilanko bene daugiausia migruojančių paukščių Lietuvoje, todėl yra puikios sąlygos ornitologiniam turizmui plėtoti.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Ekologinio turizmo vystymas – nuo skatinimo iki darnumo
  2. „Neringos butai: seni dar nepinga, nauji – jau brangūs“. 15min. Nuoroda tikrinta 2017-06-26.
  3. „Plonėja Kuršių nerijos lankytojų piniginės – 20 eurų rinkliava, 2 eurai už kopas“. 15min. Nuoroda tikrinta 2017-06-26.
  4. „Brangsta kelionės į Kuršių neriją: vietinė rinkliava didėja 4 kartus“. 15min. Nuoroda tikrinta 2017-06-26.