Leifas Eriksonas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Leifas Eriksonas atranda Ameriką
Autentiška vikingų gyvenvietė L’Anse-aux-Meadows

Leifas Eriksonas (pravarde Leivė Laimingasis; sen. normanų kalba Leifr Eiríksson, apie 9801020 m. Islandija) – vikingas keliautojas, pirmasis europietis (manoma), pasiekęs Amerikos žemyno krantus. Kilęs iš Islandijos.

X a. pab. – XI a. pr., išplaukęs nuo Grenlandijos į pietus, jis pasiekė nežinomos žemės krantus, kurią dengė didžiuliai plokšti akmenys. Atitinkamai šią žemę jis pavadino Helulandu („plokščiųjų akmenų šalimi“). Plaukdamas toliau į pietus, L. Eriksonas po keleto dienų pamatė tankiu mišku apaugusį krantą, todėl šalį pavadino Marklandu – „miškų šalimi“. Dar po dviejų kelionės dienų jo laivas išmetė inkarą upės žiotyse, kur augo laukinės vynuogės. Taip atsirado dar vienas pavadinimas – Vinlandas („vyno šalis“). Surentę čia trobas vikingai peržiemojo, o pavasarį grįžo namo.

Manoma, kad vikingų atrastos žemės yra dabartinis Labradoro pusiasalis, Niufaundlando sala, o žiemojimo vieta galėjo būti šiaurės rytinė Amerikos pakrantė. Čia rasti ir perduoti muziejui normanų gyvenviečių likučiai.


Commons-logo.svg Vikiteka: Leifas Eriksonas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka