Lopai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Apie kaimą Radviliškio rajone žr. Lopai (kaimas).
Lopai
Gyventojų skaičius apie 1000
Populiacija šalyse Butano vėliava Butanas
Kalba (-os) lopų
Religijos Tibeto budizmas, animizmas
Giminingos etninės grupės tibetiečiai, botijai

Lopai – viena mažiausiai žinomų pietvakarių Butano genčių. Jie dar vadinami doja, tai reiškia geraširdiškas. Butaniečiai tiki, kad lopai yra seniausi šalies gyventojai, tačiau to antropologai nepatvirtino. Jie kalba tibetiečių-mianmariečių kalba. Yra apie 1000 šios tautos atstovų.

Kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Lopų kilmė ir istorija beveik nežinoma. Pasakos, kurios galėtų padėti suprasti lopus yra pilnos stebuklų ir mitų. Žodinė pasakojimo tradicija nėra stipri. Bet nepaneigiama, kad lopai Amo čhu slėnyje gyveno nuo be galo senų laikų. Kai kas tiki, kad seniau lopų gentis užėmė kur kas didesnę teritoriją: ne tik apie Amo čhu slėnį, bet ir iki Jaldakos slėnio vakaruose, dabar labiau žinomo kaip Bara-Tendu. Tačiau ši didelė populiacija sunyko iki maždaug 180 šeimų dėl kilusių epidemijų ar konfliktų tarp genčių.

Taip pat seną lopų kilmę patvirtina pats genties pavadinimas. Senovės Tibete, Butanas buvo vadinamas lop-juel (pietų šalis), o jos gyventojai – lopais (pietiečiais).

Dar lopai yra identifikuojami su Kiranti tauta, kuri, manoma, buvo pirmoji apsigyvenusi Himalajų prieškalnėje, bet vėliau pasidalino į kelias labai skirtingas grupes. Tos grupės įgavo labai įvairių bruožų, nes, dėl atšiauraus klimato ir kalnų buvo atskirtos viena nuo kitos, vystėsi izoliuotoje aplinkoje.

Senesni lopų žmonės laiko Zhabdrung Ngawang Namgyal tautiniu didvyriu, kuris, esą, jiems sukūrė religiją. Iki šiol yra dainuojamos dainos, kurios šlovina jo garbę.

Gyvenvietės[taisyti | redaguoti kodą]

Lopų gyvenvietės yra išsidėsčiusios abiejuose Mo Ču slėnio pusėse. Pietinėje pusėje yra Rangtseka, Doga, Doroka, Sataka, Sanglung, Loto-Kuču, Lotok ir Drambėjaus kaimai. Šiaurinėje – Tangtoka, Denčuka ir keletas kitų, smulkesnių.

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

Lopų žmonės yra tvirto sudėjimo, neaukšti. Tiek vyrų, tiek moterų ugis labai panašus. Greičiausiai taip yra dėl vedybų su tos pačios genties nariais, kurių duguma jau yra susigiminiavę. Satakos kaime vedybos vyksta ir tarp skirtingų kaimų narių, tad ten žmonės yra aukštesni, sveikesni.

Nors lopų gyvenimas ir tapo modernesnis, tačiau jų namai ir gyvenamoji aplinka ne itin pasikeitė. Lopai vis dar gyvena artimomis bendruomenėmis, tuokiasi su to paties kaimo žmonėmis (dažnai pusbroliais ar pusseserėmis). Santuokos su kitų bendruomenių žmonėmis draudžiamos. Labai mažai jų turi kokį nors išsilavinimą.

Nuorodos ir šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]