Bhotijai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Nepalo etniniame žemėlapyje bhotijai pažymėti tamsiai rudai

Bhotijai (Bhotiya, Bhotia, Bhutia) – tautų grupė, gyvenanti Aukštuosiuose Himalajuose (dabartiniame Nepale bei Indijoje) ir piečiau esančiuose kai kuriuose Himalajų „vidurinių kalvų“ regionuose (dabartiniame Butane, Sikime).

Terminas kilo iš tibetietiško žodžio Bod (བོད་), reiškiančio „Tibetas“. Visas šias tautas sieja bendra kilmė, religija ir giminingos kalbos.

Etnogenezė[taisyti | redaguoti kodą]

Bhotijai atsirado tibetiečiams palaipsniui migruojant į pietus, per Aukštuosius Himalajus, ir apgyvendinant Himalajų aukštikalnes, tuo pačiu vietos tautoms atnešant savo religiją, papročius ir civilizaciją.

XVII–XVIII a. atsiradus valstybinėms sienoms, jos buvo atskirtos nuo istorinio Tibeto, susiformavo atskira tapatybė, kalbos nutolo nuo tibetiečių kalbos. Nepaisant to, bhotijai išlaikė Tibeto budizmą, daugybę Tibeto kultūros bruožų, tibetiečių raštą, todėl pagrįstai laikomi Tibeto civilizacijos dalimi.

Įvairovė[taisyti | redaguoti kodą]

Nors visi bhotijai kalba labai artimomis kalbomis ir vadinasi tuo pačiu savivardžiu, jie susiskaldę į labai daug smulkių etninių subgrupių (genčių). Bhotijai kalba daugybe (daugiau nei 40) skirtingų kalbų ar dialektų, kurie visi priskiriami tibetiečių kalboms. Jos kilo iš trijų skirtingų tibetiečių kalbos dialektų, todėl bhotijai pagal kilmę skirstomi į centrinio (iš U-Cango), pietinio (iš Čumbi) ir vakarinio (iš Ladako) Tibeto bhotijus.

XIX–XX a. jų gyvenamą regioną padalinus tarp Butano, Nepalo ir dviejų Indijos valstijų, įsigalėjo jų klasifikacija pagal gyvenamą vietą, be to, siekiant išvengti painiavos atsirado jų nauji pavadinimai.

Todėl išskiriamos šios bhotijų grupės (iš rytų į vakarus):