Botijų kalba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Botijų kalba
(རྫོང་ཁ)
Kalbama: Butane
Kalbančiųjų skaičius: 130 000
(antroji kalba 470 000 žmonių)
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių: į šimtuką nepatenka
Kalbos išnykimas:
Kilmė:

Kinų-tibetiečių
 (Tibetiečių-mjanmų)
  Bodų-himalajų
   Bodų
    Tibetiečių
     Botijų

Rašto sistemos:
Oficialus statusas
Oficiali kalba: Flag of Bhutan.svg Butanas
Prižiūrinčios institucijos: Botijų kalbos vystymo komisija
Kalbos kodai
ISO 639-1: dz
ISO 639-2: dzo
ISO 639-3: dzo

Botijų kalba (Dzongkha) – Butano Karalystės valstybinė kalba. Kaip pirmąja kalba ja kalba ngalopai, vakariniame Butane.

Žodis „dzongkha“ reiškia kalba (kha, ཁ་) kuria kalbama dzonge (dzong, རྫོང་); dzongai – tai tvirtovės tipo vienuolynai, kuriuos XII amžiuje po visą Butaną įkūrė Shabdrung Ngawang Namgyel.

Klasifikacija[taisyti | redaguoti kodą]

Dzongkha priklauso tibetiečių kalbų grupei. Ji turi lingvistinį sąryšį su dabartine tibetiečių kalba, kaip ispanų kalba su italų kalba. Šios šiuolaikinių kalbų poros prarado abipusį suprantamumą, bet jos dalijasi bendrą protėvių kalbą, kuri vis dar vartojama liturginiame kontekste. Tuo tarpu, kai religijos mokslininkai Ispanijoje ir Italijoje studijuoja lotynų kalbą, Romos Katalikų Bažnyčios bažnytinę kalbą, vienuoliai Tibete ir Butane studijuoja senąją tibetiečių kalbą – šventąją Tibeto budizmo kalbą. Iki pat 1960 m. Butano mokyklose buvo mokoma šia kalba.

Dzongkha sudaro trys skirtingi dialektai: wang-the (kalbama Timpu ir Punakoje), haa ir šiaurinio Timpu, kurie kartais laikomi atskiromis kalbomis. Egzistuoja ir priešingas variantas: giminingos kalbos Butane, tokios kaip adapa, brokat, čocangacakha (20 000 kalbančiųjų), lakha (8 000), lajakha (8 000) ir lunanakha (700) laikomos dzonghos tarmėmis.

Kitos giminingos dzongkha kalbos yra sikimiečių (kalbama Sikime), groma (kalbama Kinijoje prie Butano šiaurės vakarų sienos), džirelių ir šerpų kalbos (Nepale). Laikoma, kad visų jų protėvynė buvo Čumbi slėnis (Kinijoje), iš kur paplito į dabartines teritorijas.

Paplitimo arealas[taisyti | redaguoti kodą]

Botijų kalba ir tarmės yra gimtoji kalba gyventojams aštuoniuose Butano rajonuose (Phodrange, Punakhe, Timpu, Gasoje, Paro, Haa, Daganoje ir Čukchoje). Taip pat šia kalba šnekančiųjų yra netoliese Vakarų Bengalijoje esančio Kalimpongo, kadaise priklausiusio Butanui. Botijų kalbos mokymas yra privalomas visose Butano mokyklose, o kalba yra lingua franca ir rajonuose, kur ši kalba ne gimtoji. Botijų kalba retai išgirstama už Butano ribų ir apylinkėse. Vis dėlto 2003 m. visas Butano/Australijos filmas „Keliautojai ir burtininkai“ sukurtas šia kalba.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Wikipedia
Vikipedija Botijų kalba