Pakruojis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 18: Eilutė 18:
==Istorija==
==Istorija==


Pakruojis su apylinkėmis įeina į [[Žiemgaliai|žiemgalių]] genties gyvenamos teritorijos ribas. Ilgą laiką manyta, kad miestelis įkurtas [[1585]] m., kai buvo paminėtas miestelis ir [[Pakruojo dvaras]]. Ši data pateko į keletą enciklopedijų. Tačiau istorikas [[Algimantas Miškinis]] patikslino šią datą – jis nustatė, kad Pakruojis pirmą kartą paminėtas [[1531]] m. [[liepos 10]] d. [[1613]] m. pastatyta pirmoji bažnyčia, [[Zigmantas Vaza]] leido rengti dvi metines muges.
Pakruojis su apylinkėmis įeina į [[Žiemgaliai|žiemgalių]] genties gyvenamos teritorijos ribas. Ilgą laiką manyta, kad miestelis įkurtas [[1585]] m., kai buvo paminėtas miestelis ir [[Pakruojo dvaras]]. Ši data pateko į keletą enciklopedijų. Tačiau istorikas [[Algimantas Miškinis]] patikslino šią datą – jis nustatė, kad Pakruojis pirmą kartą paminėtas [[1531]] m. [[liepos 10]] d. [[1613]] m. pastatyta pirmoji bažnyčia, [[Zigmantas Vaza]] leido rengti dvi metines muges.


XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje Pakruojis buvo valsčiaus centras, [[1950]] m. tapo [[Pakruojo rajonas|rajono]] centru. Ypatingą reikšmę gyventojų skaičiaus augimui turėjo netoli Pakruojo (prie [[Linkuva|Linkuvos]]) pradėti eksploatuoti dolomito karjerai. Prieš [[Antrasis pasaulinis karas|II pasaulinį karą]] Pakruojyje gyveno apie 1500 gyventojų, [[1959]] metais – 2427, o [[1976]] metais – jau 4500 gyventojų. Didelę įtaką miesto raidai turėjo dvarininkai fon Ropai, valdę [[Pakruojo dvaras|Pakruojo dvarą]] nuo XIX a. pradžios.
XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje Pakruojis buvo valsčiaus centras, [[1950]] m. tapo [[Pakruojo rajonas|rajono]] centru. Ypatingą reikšmę gyventojų skaičiaus augimui turėjo netoli Pakruojo (prie [[Linkuva|Linkuvos]]) pradėti eksploatuoti dolomito karjerai. Prieš [[Antrasis pasaulinis karas|II pasaulinį karą]] Pakruojyje gyveno apie 1500 gyventojų, [[1959]] metais – 2427, o [[1976]] metais – jau 4500 gyventojų. Didelę įtaką miesto raidai turėjo dvarininkai fon Ropai, valdę [[Pakruojo dvaras|Pakruojo dvarą]] nuo XIX a. pradžios.

23:14, 9 liepos 2007 versija

Šablonas:Lietuvos miestas

Pakruojis – miestas Šiaulių apskrityje, 36 km į rytus nuo Šiaulių; rajono centras, taip pat seniūnijos centras. Miestas įsikūręs prie Kruojos upės, netoli Palangos-Daugpilio kelio. Miesto centre Kruoja yra patvenkta, todėl rytinėje Pakruojo dalyje Kruoja suformuoja Pakruojo tvenkinį, o miesto centre yra sala-pusiasalis. Mieste stovi Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (nuo 1887 m.), centre yra dvi aikštės (Laisvės ir Vienybės), rajono centrinė ligoninė, kultūros namai,teismas,savivaldybes pastatas.

Pakruojo apylinkėse yra kasamas dolomito akmuo, kurio skalda yra naudojama kelių tiesimui. Kalnakasybos pramonė yra pagrindinė Pakruojo savivaldybės pramonės šaka.

Istorija

Pakruojis su apylinkėmis įeina į žiemgalių genties gyvenamos teritorijos ribas. Ilgą laiką manyta, kad miestelis įkurtas 1585 m., kai buvo paminėtas miestelis ir Pakruojo dvaras. Ši data pateko į keletą enciklopedijų. Tačiau istorikas Algimantas Miškinis patikslino šią datą – jis nustatė, kad Pakruojis pirmą kartą paminėtas 1531 m. liepos 10 d. 1613 m. pastatyta pirmoji bažnyčia, Zigmantas Vaza leido rengti dvi metines muges.

XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje Pakruojis buvo valsčiaus centras, 1950 m. tapo rajono centru. Ypatingą reikšmę gyventojų skaičiaus augimui turėjo netoli Pakruojo (prie Linkuvos) pradėti eksploatuoti dolomito karjerai. Prieš II pasaulinį karą Pakruojyje gyveno apie 1500 gyventojų, 1959 metais – 2427, o 1976 metais – jau 4500 gyventojų. Didelę įtaką miesto raidai turėjo dvarininkai fon Ropai, valdę Pakruojo dvarą nuo XIX a. pradžios.

1993 m. patvirtintas Pakruojo herbas.

Švietimo ir ugdymo įstaigos

  • „Atžalyno“ gimnazija
  • suaugusiųjų ir jaunimo švietimo centras
  • „Žemynos“ pagrindinė mokykla
  • „Versmės“ pradinė mokykla

Nuorodos