Protonas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Protonas
Protono kvarkų struktūra
Klasifikacija
Subatominė dalelė
Fermionas
Hadronas
Barionas
Nukleonas
Protonas
Savybės
Masė: 1.672 621 71(29) × 10−27 kg
938.272 029(80) MeV/c²
Elektrinis krūvis: 1.602 176 53(14) × 10−19 C
Skersmuo: apie 1.5×10−15 m
Sukinys: ½
Kvarkai
sudarantys protoną:
1 žemyn kvarkas,
2 aukštyn kvarkas

Protonas (gr. πρωτον, prōton – pìrma) yra stabili subatominė dalelė, turinti teigiamą vieno bazinio vieneto krūvį (1,602 × 10−19 kulonų) ir masę 938,3 MeV/c² (1,6726 × 10−27  kg, arba maždaug 1836 kartais didesnę masę nei elektrono). Protono minimali efektyvaus pusėjimo trukmė (skilimo pusperiodis) – apie 1035 metų, nes yra teorijų, teigiančių, kad protonas gali skilti. Susideda iš trijų kvarkų.

Dažniausiai sutinkamo cheminio elemento vandenilio izotopo atomo branduolys sudarytas iš vieno protono. Kitų elementų atomų branduoliai sudaryti iš protonų ir neutronų, laikomų stipriosios branduolio jėgos. Protonų skaičius atome apsprendžia chemines atomo savybes, taip pat nusako, koks tai cheminis elementas.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Protonas atrastas 1918 metais Ernesto Rezerfordo (Ernest Rutherford). Jis pastebėjo, kad apšaudant azoto dujas alfa dalelėmis, detektoriai rodė vandenilio branduolių požymius. Rezerfordas nustatė, kad vandenilio branduoliai galėjo atsirasti tik iš azoto, todėl azoto branduoliai turėjo būti sudaryti iš vandenilio branduolių. Taigi, jis iškėlė hipotezę, kad vandenilio branduolys yra elementarioji dalelė, kurią pavadino protonu.

Antiprotonas[taisyti | redaguoti kodą]

Antiprotonas tai protono antidalelė. Jis buvo atrastas Emilio Segrė (angl. Emilio Segre) ir Oveno Čemberleno (angl. Owen Chamberlain) 1955 metais. Už šį atradimą 1959 m. jie buvo apdovanoti Nobelio fizikos premija .

Didelių energijų fizika[taisyti | redaguoti kodą]

Dėl savo stabilumo ir didelės masės protonai naudojami priešpriešinių srautų dalelių greitintuvuose. pvz.: Didžiajame hadronų kolaideryje CERN laboratorijoje, Ženevoje. Protonai yra kosminių spindulių šaltinis. Tokių didelių energijų protonų susidūrimus daug sunkiau stebėti negu elektronų susidūrimus, nes protonai turi vidinę struktūrą, kurią nagrinėti reikalingos kvantinės chromodinamikos žinios.

Vikiteka