Argonas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Argonas (Ar)
Ar-TableImage.png
Periodinė grupė

Inertinės dujos

Atomo numeris 18
Išvaizda

?
Ar,18.jpg

Atomo savybės
Atominė masė
(Molinė masė)

39,948(1) а.m.v. (g/mol)

Atomo spindulys

88 pm

Jonizacijos energija
(pirmas elektronas)

1520,6 kJ/mol (eV)

Elektronų konfigūracija

[Ne] 3s² 3p6

Cheminės savybės
Kovalentinis spindulys

98 pm

Jono spindulys

? pm

Elektroneigiamumas

0,09 (pagal Polingą)

Elektrodo potencialas

?

Oksidacijos laipsniai

?

Termodinaminės savybės
Tankis

1,784 g/cm³

Šiluminė talpa

? J/(K·mol)

Šiluminis laidumas

0,0177 W/(m·K)

Lydymosi temperatūra

83,95 K

Lydymosi šiluma

1,188 kJ/mol

Virimo temperatūra

87,45 K

Garavimo šiluma

6,506 kJ/mol

Molinis tūris

22,39 cm³/mol

Kristalinė gardelė
Kristalinė gardelė

?

Gardelės periodas

? Å

Argonas – cheminis periodinės elementų lentelės VIII grupės elementas, žymimas Ar, eilės numeris 18. Sunkesnės už orą, bekvapės, bespalvės vienatomės inertinės dujos. Vandenyje beveik netirpsta. Ore yra 0,934 % tūrio, litosferoje – 4·10-60, iš visų inertinių dujų argono atmosferoje daugiausia. Atrado 1894 metais J. Rayleigh ir W. Ramsay.

Gaunamas iki -100 °C atšaldytą orą distiliuojant frakciniu būdu. Naudojamas cheminėje sintezėje, branduolinėje technikoje, metalurgijos procesuose, puslaidininkių medžiagų gamybai, reklaminėse šviesose (švyti mėlynai). Per metus pagaminama apie 5·1010 m³. Žinomi trys stabilūs izotopai.

Naudojimas[taisyti | redaguoti kodą]

Juo pripildomos elektros lemputės.

Naudojama suvirinimo procesuose.

Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Argono pavadinimą lėmė jo cheminė savybė – jis sunkiai reaguoja su daugeliu kitų elementų, o reakcijose yra itin pasyvus: gr. argos 'tingus, pasyvus, neveiklus'.

Vikiteka