Keramika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Keramikos dirbinys
Keraminis dubenėlis

Keramika ir jos menas – degti gaminiai iš molio ar kitų mineralinių nemetalinių medžiagų.

Iki 1950 m. keramika buvo beveik vien tik molio keramika, iš kurios gamino indus, plytas, čerpes ir panašius gaminius. Daugelis keraminių medžiagų yra kietos, poringos ir trapios. Kuriant keramines medžiagas stengiamasi išvengti nepageidaujamų savybių, išgauti naujų savybių, leidžiančių panaudoti keramines medžiagas naujiems tikslams.

Iš keramikos ir metalo gaminamas kompozitas vadinamas kermetu (angl. cermet).

Keraminių medžiagų rūšys[taisyti | redaguoti kodą]

  • struktūrinės medžiagos – plytos, vamzdžiai, grindų plokštės, čerpės
  • ugniai atsparios medžiagos – degimo krosnių išklojos, keraminiai tigliai
  • baltoji keramika – stalo indai, sienų plytelės, santechninė keramika, dekoratyvinė (meninė) keramika
  • techninė keramika – specialios paskirties keramikos gaminiai. Pavyzdžiui, keraminės karščiui atsparios plokštelės daugkartiniams kosminiams laivams (JAV Shuttle), dujų degiklių antgaliai, biomedicininiai implantai, reaktyvinių variklių turbinų mentės, raketų balistiniai antgaliai ir kt.

Šiuolaikinių dar nedegtų keraminių medžiagų sudėtyje dažnai molio visai nebūna.


Commons-logo.svg Vikiteka: Keramika – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka