Pulsaras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Pulsaras Krabo ūke.
Scheminis pulsaro atvaizdas. Centrinėje srityje yra neutroninė žvaigždė, kreivės rodo magnetinio lauko linijas ir kyšantys „spinduliai“ atvaizduoja sukimosi emisijos išmetamą medžiagą..

Pulsaras – besisukanti neutroninė žvaigždė, kuri skleidžia elektromagnetinę spinduliuotę radijo bangų, šviesos, rentgeno ir gama spindulių pavidalu. Spinduliavimo periodas kinta nuo 1,5 ms iki 8,5 s.

Pulsarai spinduliuoja statmenai jų paviršiui pluoštu, panašiu į siaurą kūgį iš magnetinių polių sričių. Dėl šios priežasties ir pulsaro sukimosi apie ašį, kuri dažniausiai nesutampa su magnetine ašimį, spinduliavimas registruojamas kaip trumpi impulsai ir tik tada, kai spinduliavimo pluoštas atsisuka į Žemę. Dėl šio efekto ir kilo tokio tipo neutroninių žvaigždžių pavadinimas.

Pirmą kartą pulsarą aptikto Jocelyn Bell Burnell ir Antony Hewish 1967 m. Hewish už šį atradimą bei kitus darbus 1974 metais buvo apdovanotas Nobelio fizikos premija.

Tipai[taisyti | redaguoti kodą]

Yra sukurtos kelios hipotezės, tačiau tvirtai pulsarų spinduliavimo kilmė nėra paaiškinta iki šiol.[1]

Pagal tai, iš kur gaunama energija spinduliavimui, pulsarai skiriami į tris tipus:

Įvairūs pulsarai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Greičiausias žinomas pulsaras yra PSR 1937 + 214, jis apsisuka 642 kartus per sekundę.[2]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Europos kosmoso agentūra,EOld pulsars still have new tricks to teach us. (angl.)
  2. Iliustruota faktopedija. Vilnius: Alma littera, 2000, 20 p. ISBN 9986-02-895-7.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Pulsaras – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka