Antoine Henri Becquerel

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Henri Becquerel)
Antuanas Anri Bekerelis
Antuanas Anri Bekerelis
Gimė 1852 m. gruodžio 15 d.
Paryžius, Prancūzija
Mirė 1908 m. rugpjūčio 25 d.
Le Croisic, Prancūzija
Gyven. vieta Prancūzija
Tautybė prancūzas
Sritis fizika, chemija
Įstaigos Conservatoire des Arts et Metiers,
École Polytechnique,

Muséum National d'Histoire Naturelle

Alma mater École Polytechnique,
École des Ponts et Chaussées
Žymūs studentai Marija Kiuri
Žinomas už radioaktyvumą
Žymūs apdovanojimai Nobelio fizikos premija (1903)
Fotografinė plokštelė, kuri buvo apšvitinta urano druskų spinduliuotės

Antuanas Anri Bekerelis (pranc. Antoine Henri Becquerel, 1852 m. gruodžio 15 d. – 1908 m. rugpjūčio 25 d.) – prancūzų fizikas, vienas iš radioaktyvumo atradėjų, Nobelio premijos laureatas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Anri Bekerelis gimė Paryžiuje, studijavo mokslą Politechnikos koledže (École polytechnique) ir inžineriją Valstybinėje tiltų ir kelių mokykloje (École Nationale des Ponts et Chaussées). 1890 m. vedė Louise Désirée Lorieux.

1892 m. trečiasis iš savo šeimos užėmė taikomosios fizikos kėdę Muséum national d'histoire naturelle muziejuje. 1884 m. tapo vyriausiuoju inžinieriumi Tiltų ir greitkelių departamente.

1896 m., tyrinėdamas urano fosforescenciją, atsitiktinai atrado radioaktyvumą. Tirdamas Vilhelmo Rentgeno darbą ir besiruošdamas eksperimentui su ryškia saulės šviesa, Bekerelis patalpino fluorescencinį mineralą (urano druską) tarp fotografinių plokštelių ir viską įsuko į juodą medžiagą. Tačiau dar prieš atliekant eksperimentą Henris pastebėjo, jog fotografinės plokštelės buvo visiškai apšvitintos. Šis pastebėjimas nuvedė jį prie savaiminio branduolinio spinduliavimo atradimo.

1903 m. Anri Bekerelis už radioaktyvumo atradimą gavo Nobelio fizikos premiją.

1908 m. išrinktas Mokslų akademijos (Académie des Sciences) nuolatiniu sekretoriumi. Tais pačiais metais, sulaukęs 55, mirė Le Croisic.

Pasiekimai ir palikimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokslininko vardu yra pavadintas SI sistemos radioaktyvumo vienetas bekerelis (Bq). Taip pat jo garbei yra pavadinti krateriai Mėnulyje ir Marse.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]