Teorinė fizika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Dailininko Einšteino-Rozeno tilto, kirmgraužos tipo koncepcija.

Teorinė fizika – sritis, kuri matematiniais modeliais ir fizikos abstrakcijomis stengiasi paaiškinti eksperimentinius rezultatus iš natūralaus pasaulio. Teorinės fizikos pagrindas yra matematinė fizika. Pagrindinis uždavinys – racionalizuoti, paaiškinti ir/ar numatyti fizikinius reiškinius.

Teorinės fizikos atsiskyrimas nuo eksperimentinės fizikos prasidėjo Makso Planko laikais, nes jis buvo pirmasis žymus fizikas nedaręs eksperimentų.[1]

Šiuolaikinė teorinė fizika siekia suvienyti teorijas ir paaiškinti įvairius reiškinius – nuo kosmologijos iki dalelių fizikos, – idant galėtume suprasti Visatą.

Keli teorinės fizikos pavyzdžiai:

Žymiausi fizikai teoretikai[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. KARAZIJA, Romualdas. Fizikos istorija. Vilnius: Inforastras, 2002, 149 p. ISBN 9955-9578-0-8.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]