Teorinė fizika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Švarcvildo juodosios skylės vaizdinė reprezentacija. Juodosios skylės niekada nebuvo stebėtos, tačiau yra spėjama, kad jos egzistuoja dėka matematinių modelių ir mokslinės teorijos.

Teorinė fizika – fizikos šaka, kuri matematiniais modeliais ir fizikinėmis abstrakcijomis stengiasi paaiškinti fizikinius reiškinius, priešingai negu eksperimentinė fizika, kuri naudoja eksperimentinius įrankius aiškinant pasaulio dėsnius. Teorinės fizikos pagrindas yra matematinė fizika.

Teorinės fizikos atsiskyrimas nuo eksperimentinės fizikos prasidėjo Makso Planko laikais, jis buvo pirmasis žymus fizikas nedaręs jokių eksperimentų.[1]

Dailininko Einšteino-Rozeno tilto, kirmgraužos tipo koncepcija.

Šiuolaikinė teorinė fizika siekia suvienyti teorijas ir paaiškinti įvairius reiškinius – nuo kosmologijos iki dalelių fizikos, – idant galėtume suprasti Visatą.

Keli teorinės fizikos pavyzdžiai:

Žymiausi fizikai teoretikai[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. KARAZIJA, Romualdas. Fizikos istorija. Vilnius: Inforastras, 2002, 149 p. ISBN 9955-9578-0-8.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]