Joseph John Thomson
| Džozefas Džonas Tomsonas angl. Joseph John Thomson |
|
|---|---|
 |
|
| Gimė | 1856 m. gruodžio 18 d. Cheetham Hill, Mančesteris, JK |
| Mirė | 1940 m. rugpjūčio 30 d. (83 metai) Kembridžas, JV |
| Gyven. vieta | Jungtinė Karalystė |
| Pilietybė | Britanijos |
| Sritis | fizika |
| Įstaigos | Kembridžo universitetas |
| Alma mater | Mančesterio universitetas Kembridžo universitetas |
| Žinomas už | Kekso su razinomis modelis Elektrono atradimas Izotopų atradimas Masių spektrometrijos atradimas Pirmasis m/e santykis Tomsono išsibastymas Tomsono problema Tomsonas (vienetas) |
| Žymūs apdovanojimai | Nobelio fizikos premija (1906) |
Parašas |
|
Seras Džozefas Džonas Tomsonas (angl. Joseph John Thomson, 1856 m. gruodžio 18 d. – 1940 m. rugpjūčio 30 d.) – britų fizikas ir Nobelio premijos laureatas. Jam yra priskiriami elektrono, izotopų ir masių spektrometrijos išradimai. 1906 m. Tomsonas gavo Nobelio fizikos premiją už elektrono atradimą ir už jo darbą dujų elektriniame laidume.
Turinys |
Biografija [taisyti]
Džozefas Džonas Tomsonas gimė 1856 m. Cheetham Hill, Mančesteris, Anglija. Jo mama buvo Emma Swindells (liet. Ema Svindels), atvyko iš vietinės tekstilės šeimos. Jo tėvas, Joseph James Thomson (liet. Džozefas Džonas Tomsonas), turėjo antikvarinę knygų parduotuvę, kurią įkūrė prosenelis iš Škotijos. Jis turėjo dvejais metais jaunesnį brolį Frederick Vernon Thomson (liet. Frederikas Vernonas Tomsonas).[1]
Tomsonas mokėsi mažose privačiose mokyklose, kur jis demonstravo didelį talentą ir domėjimąsi mokslu. 1870 m. jis buvo paskirtas į Owens College. Tada būdamas 14 metų, jis buvo neįprastai jaunas. Jo tėvai norėjo, jog jis lokomotyvų gamintojas, bet šie planai nepavyko, nes jo tėvas mirė 1873 m.[1] 1876 m. jis pateko į Trinity College, Kembridže. 1880 m. jis gavo bakalauro laipsnį matematikos srityje ir 1883 m. magistro laipsnį. 1884 m. jis tapo Kavendišo fizikos profesoriumi. Vienas jo studentų buvo Ernest Rutherford, kuris vėliau patyrė sėkmę savo pareigose. 1890 m. Tomsonas vedė Rose Elisabeth Paget. Jis turėjo sūnų George Paget Thomsonir dukrąJoan Paget Thomson. Vienas didžiausių Tomsono nuopelnų moderniajame moksle buvo jo talentas mokytojauti, septyni jo tyrimo asistentai ir jo sūnus gavo Nobelio premijas fizikoje. Jo sūnus Nobelio premiją gavo 1937 m. už įrodymą, jog elektronai turi bangines savybes.
Tomsonas Nobelio premiją gavo 1906 m.
Eksperimentai su katodiniais spinduliais [taisyti]
Anksčiau fizikai nesutardavo, ar katodiniai spinduliai yra nematerialūs kaip šviesa ar turi masę ir buvo sudaryti iš dalelių.
Eksperimentai, pagrįsti katodiniu spindulių magnetiniu nukrypimu [taisyti]
Tomsonas pirmasis tyrė katodinių spindulių magnetinį nukrypimą. Katodiniai spinduliai buvo sukuriama vienoje vamzdžio pusėje, kairėje aparato ir eidavo per anodą į mažą varpo formos stiklinį indą, kur juos nukreipė magnetas. Tomsonas užfiksavo jų kelią ant kvadratinio ekrano uvostiklinėje fluorescencija. Jis atrado, kad nesvarbu kokia anodo medžiaga ir kokios stiklinio indo dujo, spindulių nuokrypis buvo toks pat, tai siūlė, jog spinduliai buvo tos pačios formos, kaip ir jų kilmės metu.[2]
Eksperimentas, kuris parodė, kad katodiniai spinduliai buvo elektriškai įkrauti [taisyti]
Tomsonas sukonstravo Kruko vamzdį su elektrometro rinkiniu vienoje pusėje, nesimaišant katodinių spindulių kelyje. Tomsonas galėjo sekti spindulių kelią stebėdamas fosforescencinį kelią. Jis pastebėjo, kad eletrometras registravo krūvį tik tada, kai katodiniai spinduliai buvo nukreipti į šį su magnetu. Jis padarė išvadą, kad neigiamai įkrautas krūvis ir katodiniai spinduliai yra vienas ir tas pats.[3]
Premijos ir pripažinimas [taisyti]
- Royal Medal (1894)
- Hughes Medal (1902)
- Nobel Prize for Physics (1906)
- Elliott Cresson Medal (1910)
- Copley Medal (1914)
- Franklin Medal (1922)
In 1991 the thomson (symbol: Th) was proposed as a unit to measure mass-to-charge ratio in mass spectrometry.
Išnašos [taisyti]
Nuorodos [taisyti]
- The Discovery of the Electron
- The Nobel Prize in Physics 1906
- Annotated bibliography for Joseph J. Thomson from the Alsos Digital Library for Nuclear Issues
- Essay on Thomson life and religious views
- The Cathode Ray Tube site
- Nobel Prize acceptance lecture (1906)
- Thomson’s discovery of the isotopes of Neon
- Thomson Building Opening – The Leys School, Cambridge (1927)
- Photos of some of Thomson’s remaining apparatus at the Cavendish Laboratory Museum
- [Scerri, E.R. (2007). The Periodic Table, Its Story and Its Significance. Oxford University Press,. ISBN 0-19-530573-6. http://www.us.oup.com/us/catalog/general/subject/Chemistry/?view=usa&ci=9780195305739]
| Akademinės pareigos | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Henry Montagu Butler |
Master of Trinity College, Cambridge 1918–1940 |
Po to: George Macaulay Trevelyan |
