Čandrasekaro riba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Čandrasekaro riba yra didžiausia nesisukančios žvaigždės – baltosios nykštukės masė. Ši masė priklauso nuo cheminės sudėties. Jei žvaigždę sudaro helis, ji lygi 1,44 Saulės masės, jei anglis - 1,40 Saulės masės, jei geležis – 1,11 Saulės masės. Žvaigždės masė yra didesnė, jei baltoji nykštukė turi labai greitai besisukančią šerdį. Tačiau jei masė tampa didesnė už šią kritinę ribą, tai gravitacijos jėga nugali išsigimusių elektroninių dujų slėgį, žvaigždė kolapsuoja, po to sprogsta kaip I tipo supernova. Po tokio sprogimo išlieka neutroninė žvaigždė arba juodoji skylė.

Išsigimusių elektroninių dujų slėgis yra kvantinės mechanikos efektas, atsirandantis dėl Paulio draudimo principo - du elektronai (fermionai) negali tuo pat metu užimti tos pačios būsenos.

Pavadinta pagal astronomą Subramanjaną Čandrasekarą.