Kvarkas

Šeši kvarkai ir jų skilimai. Masė mažėja iš dešinės į kairę.

Kvarkas – viena iš dviejų fundamentalių medžiagos sudedamųjų dalių pagal standartinį modelį (kita dalis – leptonai). Kvarkų antidalelės vadinamos antikvarkais. Kvarkai ir antikvarkai – vienintelės elementariosios dalelės, veikiamos visų keturių fundamentaliųjų sąveikų rūšių.

Sunkiausio iš žinomų kvarkų – aukščiausiojo – masė yra beveik lygi aukso atomo masei, tačiau jis gyvuoja tik apie 10^-25 s. Tai vienintelis kvarkas, kurį pavyko stebėti laisvą, visi kiti randami tik kitų dalelių sudėtyje. Žemiausiasis kvarkas irgi yra gana sunkus – maždaug kaip helio atomo branduolys. Žavusis kvarkas yra maždaug protono masės, kiti kvarkai lengvesni.

Visi kvarkai (išskyrus aukščiausiąjį) būdami laisvi tuojau pat suformuoja hadronus (šis procesas vadinamas hadronizacija). Pagal vieną hipotezių, tam reikalingos papildomos dalelės (kiti kvarkai ir antikvarkai), kurios spontaniškai atsiranda iš vakuumo. Antroji šį procesą paaiškinanti hipotezė yra Lundo stygos hipotezė.

Hadronizacijos procesas šiuo metu dar nėra visiškai aiškus.

Žinomi kvarkai

Šiuo metu žinomi šeši kvarkai, nors įprastinėje medžiagoje randami tik pirmieji du (pirmoji karta). Kvarkų savybės pateikiamos lentelėje. Fizikai pasirinko gana neįprastus dalelių pavadinimus, kuriuos būtų lengva įsiminti.

Karta	Sukinys (angl. weak isospin)	Aromato kvantinis skaičius (angl. flavour)	Vardas	Aromatas	Simbolis	Krūvis (e)	Masė (MeV/c-2)	Antidalelė	Simbolis
1	+½	Iz=+½	aukštyn	kylantis	u	+⅔	1,5 – 4,0	antiaukštyn	u
1	−½	Iz=−½	žemyn	krentantis	d	−⅓	4 – 8	antižemyn	d
2	−½	S=−1	keistasis	keistasis	s	−⅓	80 – 130	antikeistasis	s
2	+½	C=1	žavusis	žavingasis	c	+⅔	1150 – 1350	antižavusis	c
3	−½	B'=−1	žemiausiasis	giluminis	b	−⅓	4100 – 4400	antižemiausiais	b
3	+½	T=1	aukščiausiasis	viršūninis	t	+⅔	172700 – 2900	antiaukščiausiasis	t

Vikiteka