Visata
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Iki XX amžiaus vidurio Visata reiškė visą beribį kosmoso erdvėlaikį su visa ten esančia energija ir medžiaga (materija). Vėliau fizinės kosmologijos tyrimai lėmė dviejų terminų atskyrimą – stebimos visatos ir teorinės visatos. Pirmasis atmeta viltį kada nors ištirti visą erdvėlaikį, o antruoju dar bandoma modeliuoti visą erdvėlaikį. Visatos amžius pagal Didžiojo sprogimo teoriją yra apie 13,7 milijardų metų, pagal kitus skaičiavimus 10–20 milijardų.
Turinys |
[taisyti] Visatos sandara
Pagal WMAP gautus NASA duomenis Visatą sudaro 4% atomų, kurie yra žvaigždžių ir planetų pamatinė medžiaga. Tamsioji medžiaga arba nematomoji medžiaga sudaro 22%, ši medžiaga skiriasi nuo atomų, neabsorbuoja ir neišskiria šviesos, atrasta netiesiogiai pagal įtaką Visatos kūnų judėjimui, gravitaciją. 74% Visatos sudaro Tamsioji energija, kuri veikia panašiai kaip antigravitacija. Ši energija atsakinga už greitėjantį Visatos plėtimąsi. Šiuo metu visoje visatoje yra 120 milijardų galaktikų, skirstomos į keletą kategorijų ir yra skirtingų skaitinių dydžių.
[taisyti] Visatos kitimas
Visatos plėtimasis per visą žinomo laiko istoriją buvo laipsniškas. Idėja, kad Visatos plėtimąsi sukėlė Didysis sprogimas buvo iškelta prieš 25 m. WMAP stebėjimų duomenys patvirtino seniai gyvavusias Visatos plėtimosi teorijas. Pagal WMAP teoriją visata iš pat pradžių buvo mažesnė už atomą. Palaipsniui ji didėjo ir augo vėliau įvyko sprogimas, kuris pradėjo visą visatos istoriją. Visata nuolat plečiasi ir didėja.
[taisyti] Taip pat skaitykite
[taisyti] Nuorodos
 |
Šis straipsnis apie astronomiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
