Visata

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta šaltinių ar nuorodų į juos.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.
 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus – Daug abejotinų ar bent jau abejotinai išsakytų teiginių
Jei galite, sutvarkykite; apie sutvarkymą galite pranešti specialiame
Vikipedijos projekte.
Visatos kitimas einant laikui (angl.)

Iki XX amžiaus vidurio Visata reiškė visą beribį kosmoso erdvėlaikį su visa ten esančia energija ir medžiaga (materija). Vėliau fizinės kosmologijos tyrimai lėmė dviejų terminų atskyrimą – stebimos visatos ir teorinės visatos. Pirmasis atmeta viltį kada nors ištirti visą erdvėlaikį, o antruoju dar bandoma modeliuoti visą erdvėlaikį. Visatos amžius pagal Didžiojo sprogimo teoriją yra apie 13,7 milijardų metų, pagal kitus skaičiavimus 10–20 milijardų.

Visata tai materialusis pasaulis, erdvės atžvilgiu beribis, o laiko – kintantis. Visomis stebėjimo priemonėmis įmanomų aptikti kosminių objektų visuma dar vadinama Metagalaktika, arba stebimąja mūsų Visatos dalimi. Šiuo metu galima stebėti iki 13 mlrd. šviesmečių atstumu esančius kosminius objektus. Metagalaktika yra vienalytė ir izotropinė (visomis kryptimis vienodų savybių). Todėl spėjama, kad ji gali būti maža didesnių supersistemų dalelė. Ta įsivaizduojama supersistema vadinama mūsų Visata. Svarbi Visatos savybė yra ta, kad ji plečiasi. Jos plėtimąsi nusako Hablio dėsnis, kuris teigia, kad galaktikų tolimo nuo mūsų Galaktikos greičiai yra proporcingi atstumams iki jų: v=Hr

Visatos sandara[taisyti | redaguoti kodą]

Visatos sandara

Pagal WMAP gautus NASA duomenis Visatą sudaro 4 % atomų, kurie yra žvaigždžių ir planetų pamatinė medžiaga. Tamsioji medžiaga arba nematomoji medžiaga sudaro 22 %, ši medžiaga skiriasi nuo atomų, neabsorbuoja ir neišskiria šviesos, atrasta netiesiogiai pagal įtaką Visatos kūnų judėjimui, gravitaciją. 74 % Visatos sudaro Tamsioji energija, kuri veikia panašiai kaip antigravitacija. Ši energija atsakinga už greitėjantį Visatos plėtimąsi. Stebimoje visatoje šiuo metu yra 120 milijardų galaktikų, jos skirstomos į keletą kategorijų ir yra skirtingų skaitinių dydžių.

Visatos kitimas[taisyti | redaguoti kodą]

Visatos plėtimasis per visą žinomo laiko istoriją buvo laipsniškas. Idėja, kad Visatos plėtimąsi sukėlė Didysis sprogimas buvo iškelta prieš 25 m. WMAP stebėjimų duomenys patvirtino seniai gyvavusias Visatos plėtimosi teorijas. Pagal WMAP teoriją visata iš pat pradžių buvo mažesnė už atomą. Palaipsniui ji didėjo ir augo vėliau įvyko sprogimas, kuris pradėjo visą visatos istoriją. Visata nuolat plečiasi ir didėja.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Hablo kosminio teleskopo daryta Visatos nuotrauka, kurioje matomos pačios tolimiausios galaktikos
Universum – medžio drožinys C. Flammarion (1888); nudažymas Heikenwaelder Hugo (1998)

Vikiteka