Wilhelm Conrad Röntgen

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Vilhelmas Konradas Rentgenas
vok. Wilhelm Conrad Röntgen
Vilhelmas Konradas Rentgenasvok. Wilhelm Conrad Röntgen
Gimė 1845 m. kovo 27 d.
Lenepas (dabar Remšeido dalis), Vokietija
Mirė 1923 m. vasario 10 d. (77 metai)
Miunchenas, Vokietija
Pilietybė vokietis
Sritis fizika
Įstaigos Strasbūro universitetas,
Hohenhaimo universitetas,
Gyseno universitetas,
Viurcburgo universitetas,
Miuncheno universitetas
Alma mater ETH Zürich,
Ciuricho universitetas
Žymūs studentai Herman March,
Abram Ioffe
Žinomas už Rentgeno spinduliai
Žymūs apdovanojimai Nobelio fizikos premija (1901 m.)

Vilhelmas Konradas Rentgenas (vok. Wilhelm Conrad Röntgen, 1845 m. kovo 27 d. Lenepe, dab. Remšeidas1923 m. vasario 10 d. Miunchene) − įžymus vokiečių fizikas eksperimentatorius, keleto Vokietijos universitetų profesorius. Pirmasis fizikas, gavęs Nobelio fizikos premiją.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Vilhelmas Konradas Rentgenas buvo vienturtis sūnus pasiturinčių gelumbės gamintojų šeimoje. Vilhelmo tėvas Frydrichas Konradas Rentgenas (Friedrich Conrad Röntgen) buvo kilęs iš amatininkų ir pirklių giminės. Jo motina Šarlotė Frovein (Charlotte Frowein), gimusi taip pat Lenepe, buvo persikėlusi į Amsterdamą, kur jos šeima tapo turtingais pirkliais.

1848 m. revoliucijos ir politinis sujudimas nulėmė tai, kad Rentgenų šeima prarado Vokietijos pilietybę ir nusprendė persikelti gyventi į Apeldorno miestą vidurio rytų Nyderlanduose. Būtent ten Vilhelmas praleido didžiąją dalį savo vaikystės.

Pradinį ir vidurinį išsilavinimą Vilhelmas Konradas Rentgenas įgijo privačiame Martino Hermano van Dorno institute Apeldorne. Būsimasis mokslininkas, besilavindamas šioje įstaigoje, ypatingų mokslinių gabumų nepademonstravo. Tačiau jis buvo išradingas ir nuo pat vaikystės mėgo konstruoti mechaninius prietaisus.

Būdamas septyniolikos, Vilhelmas Konradas Rentgenas ėmė lankyti Utrechto technikos mokyklą, tačiau jos nebaigė, nes buvo neteisingai apkaltintas mokytojo karikatūros nupiešimu. Būsimojo mokslininko ateitis tuo metu neatrodė šviesi. Pašalintas iš mokyklos ir nelaikęs baigiamųjų egzaminų, jis negalėjo būti priimtas į Utrechto universitetą. Tačiau lankė analizės, fizikos, chemijos, botanikos ir zoologijos paskaitas šioje įstaigoje neoficialiai.

Vilhelmas Rentgenas sužinojęs iš vieno draugo apie liberalią Ciuricho federalinio politechnikos instituto studentų priėmimo politiką, 1865 metais išvyko į Šveicariją ir išlaikė stojamuosius egzaminus. Ėmęs studijuoti mašinų gamybą, jis buvo supažindintas su matematika, mechanika, braižyba, technologijomis, hidrologija bei termodinamika. Po trijų metų jaunasis mokslininkas įgijo mechaninės inžinerijos diplomą.

Studijuojant Ciuriche, Vilhelmui Konradui Rentgenui daug įtakos turėjo vokiečių fiziko ir matematiko Rudolfo Klausijaus (Rudolf Clausius) paskaitos bei darbas laboratorijoje su fiziku Augustu Kundtu (August Kundt). Būtent pastarasis mokslininkas pasiūlė Rentgenui pereiti iš inžinerijos į fizikos sritį. 1869 m. Ciuricho universitete apsigynė fizikos daktaro disertaciją bei tapo Kundto asistentu.

Mokslininkas šešerius metus praleido Šveicarijoje. Šiuo laikotarpiu jis susižadėjo su savo gyvenimo meile Ana Berta Liudvik (Anna Bertha Ludwig), vokiečių rašytojo Oto Liudviko (Otto Ludwig) dukterėčia, su kuria vėliau susituokė. Vestuvės įvyko 1872 m. pradžioje. Beveik 50 metų kartu gyvenusi pora savo vaikų nesusilaukė, tačiau įsivaikino Anos dukterėčią.

Kuomet Ciūricho universiteto fizikos profesoriui Augustui Kundtui buvo pasiūlytas darbas Viurcburgo universitete, kartu su šiuo mokslininku atvyko ir jo asistentu tuo metu buvęs Vilhelmas Konradas Rentgenas. Dar po kelių metų kolegos persikraustė į Strasbūrą. Nuo tada artimiausius keliolika metų Rentgenas dirbo daugelyje įvairių universitetų ir pamažėl įgijo puikaus mokslininko reputaciją. Antrojoje XIX amžiaus aštuntojo dešimtmečio pusėje mokslininkas dirbo Strasbūro aukštojoje mokykloje, paskui, nuo 1879 iki 1888 metų buvo Gyseno universiteto profesorius. 1888 metais Vilhelmas Rentgenas sugrįžo į Viurcburgo universitetą, kuriame jam buvo suteiktos Fizikos instituto direktoriaus pareigos bei fizikos profesoriaus titulas. Praėjus dar šešeriems metams, šis mokslininkas tapo Viurcburgo universiteto rektoriumi. Amžių sandūroje Rentgenas atkeliavo į Miuncheno universitetą, su kuriuo ir susiejo savo visą likusią karjerą. 1900 m. tapo šio universiteto direktoriumi.

Žymiausi pasiekimai[taisyti | redaguoti kodą]

1888 m. eksperimentiškai įrodė, kad judančio elektriškai poliarizuoto dielektriko sukurtas magnetinis laukas (rentgeno srovė) tapatus elektros srovės sukurtam magnetiniam laukui.

1895 m. atrado ir kruopščiai ištyrė labai trumpas elektromagnetines bangasRentgeno spindulius, numatė jų pritaikymo medicinoje ir technikoje galimybes.

Už šių spindulių atradimą ir tyrimus 1901 m. jam paskirta Nobelio premija.

Rentgeno spindulių atradimas turėjo didelį poveikį tolesnei fizikos mokslo raidai.

Labai svarbūs Rentgeno pjezoelektrinių ir piroelektrinių kristalų savybių, elektrinių ir optinių reiškinių ryšio kristaluose tyrimai. Jis labai tiksliai išmatavo įvairias fizikines konstantas.

Rentgeno atradimai buvo viena šiuolaikinės atomo teorijos ištakų. Rentgeno srovės atradimas davė pradžią H. A. Lorenco elektroninei teorijai, o rentgeno spindulių atradimas tiesiog stimuliavo radioaktyvumo atradimą.


Commons-logo.svg Vikiteka: Wilhelm Conrad Röntgen – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka