Stiprioji sąveika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Stiprioji sąveika arba stiprioji jėga – fundamentalioji sąveika, kurią perneša gliuonai ir kuri veikia tarp kvarkų, antikvarkų bei pačių gliuonų. Jėgą, veikiančią 1,5 × 10-15 m atstumu, smulkiau nagrinėja kvantinė chromodinamika.

Tiesiogiai stiprioji jėga pasireiškia tik tarp elementariųjų dalelių. Tačiau sąveikos pėdsakų aptinkama ir tarp hadronų (pvz., tarp nukleonų). Pastaroji jėga vadinama branduoline jėga. Čia stiprioji sąveika veikia netiesiogiai: pernešama kaip gliuonai, kurie suformuoja dalį virtualių π ir ρ mezonų. Jie ir perneša branduolinę sąveiką.

Stipriosios sąveikos veikimo jėga apibūdinamas taip: F={e^{-cr}\over r}\approx {2,72^{-cr}\over r}, kur r – atstumas, c – tam tikra konstanta.

Stiprioji sąveika veikia apytiksliai nuo 10-15 m iki 2 × 10-15 m. Stiprioji sąveika yra 100–1000 kartų stipresnės už elektromagnetinę (kulono) sąveiką.

Pavyzdžiui, deuteris (protonas ir neutronas) gali susijungti tik kai sukiniai yra lygiagretūs, o jei nelygiagretūs, tada stipriosios sąveikos jėgos neužtenka sudaryti deuteriui (kaip žinia, sukinį galima įsivaizduoti kaip besisukančią aplink savo ašį dalelę su krūviu, kurį generuoja tarsi ašies galuose „pliusą“ ir „minusą“ (magnetinius polius N ir S) ir jeigu kita ašis prie „pliuso“ prisijungia „minusą“ kaip baterija, tai deuteris susidaro, o jei tie patys ženklai – nesusidaro). Stiprioji sąveika veikia tik tarp gretimų nukleonų, tai paaiškina, kodėl skyla visi sunkieji atomai, kai A>100. Savaiminį skilimą gali sukelti ir greitieji arba šiluminiai neutronai (kurie įeidami į branduolį pasiverčia protonais, o paskui vėl išlėkę – neutronais). Savaiminio skilimo pusamžis labai ilgas ~1010 metų. Skylant dėl neutronų gali išlėkti dar 1-3 neutronai, tačiau dažnai didesnė jų dalis būna absorbuojama, todėl gamtoje nevyksta grandininės reakcijos.