Planko konstanta

Planko konstanta – veiksmo kvantas, mažiausias leistinas veikimo kiekis fizinėje visatoje. Ši fizikinė konstanta žymima h. Taip pat dar naudojama konstanta $\hbar ={\frac {h}{2\pi }}$. Ši konstanta dažnai vadinama Dirako konstanta.

Klasikinėje fizikoje veikimas yra vienareikšmiškai apibrėžiamas per materialaus kūno trajektorijos integralą. Tačiau moderniojoje kvantinėje fizikoje materialūs kūnai trajektorijų neturi, todėl šiuo atveju veikimas negali būti apibrėžiamas tuo pačiu būdu. Šiuo atžvilgiu nėra visiškai aišku, kaip kitaip apibrėžti kvantinėje mechanikoje sutinkamą Planko konstantą, kaip tik veikimo kvantas.

2010 metų CODATA rekomenduojamos vertės:

$h=6.626\ 069\ 57(29)\times 10^{-34}\ {\mbox{J}}\cdot {\mbox{s}}$

$h=4.135\ 667\ 516(91)\times 10^{-15}\ {\mbox{eV}}\cdot {\mbox{s}}.$

$\hbar \equiv {\frac {h}{2\pi }}=1.054\ 571\ 726(47)\times 10^{-34}\ {\mbox{J}}\cdot {\mbox{s}},$

$\hbar \equiv {\frac {h}{2\pi }}=6.582\ 119\ 28(15)\times 10^{-16}\ {\mbox{eV}}\cdot {\mbox{s}}.$

Skaitmenys skliausteliuose žymi standartinę paklaidą - paskutinių skaitmenų (esančių ne skliausteliuose) tikslumą. Tai tolygu užrašymui:

$h=(6.626\ 069\ 57\pm 0.000\ 000\ 29)\times 10^{-34}\ {\mbox{J}}\cdot {\mbox{s}}$

Planko konstanta yra naudojama daugelyje kvantinės fizikos formulių. Planko konstantos apibrėžimas yra

$E=h\nu \,$

arba

$E=\hbar \omega$

čia

• E yra vieno fotono energija;
• $\nu$ – fotono dažnis;
• $\omega =2\pi \nu$ – fotono kampinis dažnis;

Istorija

1900 m. konstantą postulavo Maksas Plankas kaip proporcingumo konstantą reikalingą eksperimentinei juodojo kūno spinduliuotei paaiškinti.