Planko konstanta

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Planko konstanta yra fizikinė konstanta žymima h. Taip pat dar naudojama konstanta \hbar=\frac{h}{2\pi}. Ši konstanta dažnai vadinama Dirako konstanta.

2010 metų CODATA rekomenduojamos vertės:

h=6.626\ 069\ 57(29) \times10^{-34}\ \mbox{J}\cdot\mbox{s}
h=4.135\ 667\ 516(91) \times10^{-15}\ \mbox{eV}\cdot\mbox{s}.
\hbar\equiv\frac{h}{2\pi}=1.054\ 571\ 726(47)\times10^{-34}\ \mbox{J}\cdot\mbox{s},
\hbar\equiv\frac{h}{2\pi}=6.582\ 119\ 28(15) \times10^{-16}\ \mbox{eV}\cdot\mbox{s}.

Skaitmenys skliausteliuose žymi standartinę paklaidą - paskutinių skaitmenų (esančių ne skliausteliuose) tikslumą. Tai tolygu užrašymui:

h=(6.626\ 069\ 57 \pm 0.000\ 000\ 29 )\times10^{-34}\ \mbox{J}\cdot\mbox{s}

Planko konstanta yra naudojama daugelyje kvantinės fizikos formulių. Planko konstantos apibrėžimas yra

E=h\nu\,
arba
E=\hbar \omega

čia