Pierre Curie

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Pjeras Kiuri
pranc. Pierre Curie
PierreCurie.jpg
Gimė: 1859 m. gegužės 15 d.
Paryžiuje
Mirė: 1906 m. balandžio 19 d. (46 metai)
Paryžius
Sutuoktinis(-ė): Marija Sklodovska Kiuri
Veikla: prancūzų fizikas, vienas radioaktyvumo mokslo kūrėjų, Nobelio fizikos premijos laureatas.
Commons-logo.svg Vikiteka: Pierre CurieVikiteka

Pjeras Kiuri (pranc. Pierre Curie; 1859 m. gegužės 15 d. Paryžiuje1906 m. balandžio 19 d. ten pat) – prancūzų fizikas, vienas radioaktyvumo mokslo kūrėjų, Nobelio fizikos premijos laureatas.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

1877 m. baigė Paryžiaus universitetą ir 18781883 m. dirbo jame. 18821904 m. Fizikos ir pramoninės chemijos mokyklos dėstytojas. Nuo 1900 m. Paryžiaus universiteto dėstytojas, nuo 1904 m. profesorius. 1906 m. tragiškai žuvo sniego audros metu pereidamas Rue Dauphine gatvę ir partrenktas arklių ekipažo. Kartu su žmona, Marija Sklodovska Kiuri palaidotas Paryžiaus Panteono kriptoje.

Mokslinė veikla[taisyti | redaguoti kodą]

1880 m. su broliu mineralogu Žaku Kiuri atrado tiesioginį ir atvirkštinį pjezoelektrinį reiškinį. Sukonstravo iki šiol naudojamas vadinamas Kiuri ir Šenevo (Curie et Chèneveau) magnetines svarstykles. 18841885 m. išplėtojo kristalų susidarymo teoriją, suformulavo kristalų augimo bendrąjį principą, tyrė jų simetrijos dėsnius. Ištyrė kūnų magnetines savybes kintant jų temperatūrai.

1895 m. nustatė, kad diamagnetikų magnetinis jautris nepriklauso nuo temperatūros, o paramagnetikų – atvirkščiai proporcingas jai (Kiuri dėsnis). Atrado, kad viršijus tam tikrą temperatūrą (Kiuri temperatūra) išnyksta geležies feromagnetinės ir šuoliškai pakinta kai kurios kitos savybės.

1897 m. pradėjo tirti radioaktyvumą. Su žmona M. Kiuri 1898 m. atrado polonį, 1899 m. radį. 1899 m. aptiko indukuotąjį radioaktyvumą, tyrė radioaktyviąją spinduliuote. 1901 m. nustatė šios spinduliuotės fiziologinį poveikį, o tai lėmė radžio terapijos pagrindų sukūrimą. 1903 m. pradėjo vartoti radioaktyviųjų branduolių pusamžio (pusėjimo trukmės) sąvoką. Organizavo pramoninę radžio gamybą iš urano rūdos.

1903 m. su Marija Kiuri ir Anri Bekereliu įvertintas Nobelio fizikos premija.