Rentgeno spinduliai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

K – katodas (spinduliuoja elektronus, įelektrintas neigiamai)
A – anodas (įelektrintas teigiamai)
X – rentgeno spinduliuotė
Uh – katodo kaitinimo įtampa
Ua – greitinančioji įtampa
Pirmasis medicininis rentgenų spindulių panaudojimas. Vilhelmas Rentgenas padarė savo žmonos Anna Bertha Ludwig rankos Rentgeno nuotrauką.
Vilhelmas Rentgenas, 1895 metais atrado Rentgeno spindulius.

Rentgeno spinduliai (angl. X-ray) – elektromagnetinės bangos, kurių bangos ilgis yra 10–0,01 nm, dažnis nuo 30 iki 30 000 PHz (1 P Hz = 1015 hercų). Fotonų energija – 0,1–100 keV. (Šie skaičiai įvairiuose literatūros šaltiniuose gali šiek tiek skirtis, nes ribos nėra griežtai apibrėžtos). Rentgeno diapazonas dar skirstomas į minkštą (mažiausios energijos) ir kietą (didžiausios energijos) rentgeno spinduliavimą.

Rentgeno spindulių gavimas[taisyti | redaguoti kodą]

Rentgeno spinduliai gaunami rentgeno aparatuose panaudojant įgreitintus elektronus. Dideliu greičiu atsitrenkę į anodą, jie savo judėjimo energijos nedidelę dalį (0,1–5 %) išspinduliuoja rentgeno spindulių pavidalu.

Astronomijoje rentgeno spinduliai susidaro labai aukštos temperatūros (1–100 milijonų K) plazmoje, sąveikaujant didelės energijos elektronams su magnetiniu lauku (sinchrotroninis spinduliavimas) arba didelės energijos elektronams su mažos energijos fotonais (Komptono reiškinys).

Rentgeno spindulių panaudojimas[taisyti | redaguoti kodą]

Rentgeno spindulių poveikis[taisyti | redaguoti kodą]

Rentgeno spinduliai yra jonizuojančiosios spinduliuotės rūšis, todėl yra kenksmingi žmogui ir elektroniniams prietaisams.


Commons-logo.svg Vikiteka: Rentgeno spinduliai – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka