Maorių kalba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Maorių kalba
(Te Reo Māori)
Kalbama: Naujojoje Zelandijoje
Kalbančiųjų skaičius: 165 tūkst.
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių: NZ
Kalbos išnykimas:
Kilmė:

 Austronezinės kalbos
  Malajų-polineziečių kalbos
   Maorių kalba

Rašto sistemos:
Oficialus statusas
Oficiali kalba:
Prižiūrinčios institucijos:
Kalbos kodai
ISO 639-1: mi
ISO 639-2: mao
ISO 639-3: mri

Maorių kalba (Māori, Te Reo Māori) - oficiali Naujosios Zelandijos kalba, priklausanti Rytų Polinezijos kalbų grupei ir glaudžiai susijusi su Taičio ir Kuko salų maori kalbos dialektais, mažiau panaši į Havajų bei Markizų salų kalbas ir dar labiau nutolusi nuo vakarų Polinezijos kalbų grupės, vartojamų Samoa ir kitose salose.

Oficialus statusas[taisyti | redaguoti kodą]

Māori yra viena iš trijų oficialių Naujosios Zelandijos kalbų (kitos anglų ir NZ ženklų kalba. Dauguma valstybinių institucijų turi dvikalbius pavadinimus, pvz., Vidaus reikalų departamentas - Department of Internal Affairs ir Te Tari Taiwhenua. Maoriški vietovių pavadinimai taip pat pripažįstami šalies pašto sistemoje. Verslo reikaluose maorių kalba gali būti vartojama, tačiau tokiu atveju dažniausiai reikalingos vertėjo paslaugos, dėl to vartojimas būdingas regionuose, kur žmonės laisviau bendrauja šia kalba, bei formaliose ceremonijose. Nuo 2004 m. taip pat pradėtas įgyvendinti Maori televizijos maorių kalba projektas.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Maorių kalbą į Naująją Zelandiją atsinešė čia atsikraustę polineziečiai, manoma, kad iš Taičio arba Kuko salų. Apie 1860 m., į salą keliantis britų emigrantams, misionieriams, aukso ieškotojams ir prekeiviams, kalba iš pagrindinės pavirto mažumos gyventojų kalba. Vėlai XIX a. buvo įtvirtinta angliškų mokyklų sistema, o 1880 m. Maori kalbos vartojimas mokyklose buvo uždraustas (spekuliuojama, kad toks buvo maorių lyderių pageidavimas, kad maorių jaunimas išmoktų laisvai kalbėti angliškai). Daug maorių pramoko anglų kalbą, nors iki Antrojo pasaulinio karo daugumai maorių gimtoji kalba buvo Maori, vartota namuose, religiniuose ritualuose, politiniuose susirinkimuose, literatūroje bei laikraščiuose.

Apie 1930 m. parlamento pasitarimai buvo vykdomi anglų kalba, kas kėlė nepatogumų maorių parlamentarams. Nuo to laikotarpio fiksuotas staigus kalbančių Maori sumažėjimas, ir apie 1980 m. šia kalba kaip gimtąja galėjo kalbėti tik apie 20 % maorių; dauguma jų jos nebevartojo namuose.

Tuo metu maorių lyderiai suvokė, kad iškilo savos kalbos išnykimo grėsmė, ir pradėjo organizuoti įvairias maorių kalbos susigrąžinimo programas, pvz., Kōhanga Reo judėjimas, kurio dėka maori kalbos nuo mažens buvo mokomi vaikai. Dėl to buvo įsteigta pradinės mokyklos maorių kalba programa Kura Kaupapa Māori.

Klasifikacija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindiniai Rytų Polinezijos kalbų pogrupiai

Māori yra Polinezijos kalbų grupės kalba. Lingvistai klasifikuoja ją kaip Rytų Polinezijos kalbą, priklausančią Taičio pogrupiui (jam priklauso Rarotongan ir Taičio kalbos). Artimai susijusios Havajų bei Markizų kalbos, bei Rapa Nui kalba, naudojama Velykų saloje - žr. straipsnio gale nurodytus straipsnius). Nors visos šios kalbos labai panašios, jos nėra vienos kalbos dialektas, o atskiros kalbos, išsiskyrusios per kelis šimtmečius, ir tarpusavio supratimas (susikalbėjimas) yra ribotas. Kita vertus, dar XVIII a. Džeimsas Kukas galėjo bendrauti su maoriais taitiečio vertėjo pagalba.

Geografinis paplitimas[taisyti | redaguoti kodą]

Maorių kalba vartojama beveik išskirtinai tik Naujoje Zelandijoje, dauguma kalbančių maoriškos kilmės. Dėl tikslaus skaičiaus nėra sutarta, 1996 m. surašymo duomenimis buvo 160 tūkst. kalbančių, kitais duomenimis - 50 tūkst. Pagal 2006 m. duomenis [1], beveik 131 tūkst. maorių (atitinka 23,7 % maorių ir 4,2 % visos Naujosios Zelandijos populiacijos) galėjo palaikyti pokalbį bent kasdieninių temų lygyje.

Kai kurie maorių kalbą vartoja namuose, tačiau daugelis - įterpdami atskirus žodžius ar frazes į anglų kalbą. Maorių kalba tebėra pagrindinė Šiaurės Žemės, Urewera bei Rytinio iškyšulio regionuose, taip pat specialiuose kohanga reo vaikų darželiuose. Kalbą vartoja taip pat maoriai emigrantai (daugiausiai Australijoje, pagal 2001 m. surašymą - 5504 asmenys - 7,5 % visų Australijos maorių[2], manoma, kad maoriškai kalba ir maoriai, apsigyvenę JK, JAV, Kanadoje ir kitur.)

Kalbos struktūra[taisyti | redaguoti kodą]

Maorių abėcėlėje yra 20 raidžių bei digrafų: A - Ā - E - Ē - H - I - Ī - K - M - N - O - Ō - P - R - T - U - Ū - W - NG - WH.

Rašant pietų dialektu, kartais naudojamos ir raidės G bei L.

Apačioje pateiktose lentelėse viršuje nurodytas tarimas, apačioje paryškintai kaip ortografinė forma (kaip rašoma).

Balsiai[taisyti | redaguoti kodą]

i
i ī
u
u ū
e
e ē
o
o ō
a
a ā

Naudojamos visos įmanomos balsių poros, išskyrus uo, balsiai tariami pilnai, nepriklausomai nuo kirčiavimo, išskyrus pietų dialektą, tačiau galūnių trumpi balsiai gali būti nutylimi.

Priebalsiai[taisyti | redaguoti kodą]

p
p
t
t
k
k
ɸ
wh
h
h
m
m
n
n
ŋ
ng
ɾ
r
w
w

Wh tarimas skiriasi, tačiau dažniausiai tariamas panašiai kaip "F", tik sudėjus lūpas kaip tariant "W" garsą. Wh rašant buvo bandyta pakeisti raide "F", tačiau toks rašymas neprigijo. R tariama kaip lietuvių kalboje.

Skiemenys[taisyti | redaguoti kodą]

Skiemens struktūra maorių kalboje - (priebalsis) balsis (balsis). Keli priebalsiai niekada nejungiami (ng ir wh yra pilni priebalsiai), ir skiemenys negali baigtis priebalsiu. Vartojami visi priebalsis-balsis deriniai, išskyrus who, wo, wu ir whu, kurie sutinkami tik anglų kilmės žodžiuose, pvz., wuru (angl. wool - vilna), whutuporo (angl. football).

Maorių žodynas „taupus“, beveik visi įmanomi trumpi žodžiai turi reikšmes, dėl ko svarbu teisingai tarti visus balsius.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. 2006 m. Statistika apie maorius
  2. http://web.archive.org/web/20070621144459/http://www.omi.wa.gov.au/WAPeople%5CSect1%5CTable%201p04%20Aust.pdf

Straipsniai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Biggs, Bruce (1994). Does Māori have a closest relative? In Sutton (Ed.)(1994), pp. 96–-105.
  • Biggs, Bruce (1998). Let's Learn Māori. Auckland: Auckland University Press.
  • Clark, Ross (1994). Moriori and Māori: The Linguistic Evidence. In Sutton (Ed.)(1994), pp. 123–-135.
  • Harlow, Ray (1994). Māori Dialectology and the Settlement of New Zealand. In Sutton (Ed.)(1994), pp. 106–-122.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Wikipedia
Vikipedija Maorių kalba