Popiežius Leonas I

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Nota disambigua.svg
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Leonas I
lot. Leo II
45-asis Popiežius
StLeo I.JPG
Gimimo vardas: lot. Leo
Gimė: 400 m. (spėjama)
Toskana, Italija
Mirė: 461 m. lapkričio 10 d. (~61 metai)
Palaidotas: Roma, Italija
Tautybė: romėnas
45-asis Popiežius
Išrinktas: 440 m. rugsėjo 29 d.
Baigė: 461 m. lapkričio 10 d.
Pirmtakas: popiežius Sikstas III
Įpėdinis: popiežius Hilarijus
Commons-logo.svg Vikiteka: Popiežius Leonas IVikiteka

Šventasis Leonas I (arba Didysis Leonas I, apie 400 m. Toskanoje, Italija461 m. lapkričio 10 d. Romoje, Italija) – 45-asis Romos popiežius. Šventasis, liturginė diena Katalikų bažnyčiojelapkričio 10 d., stačiatikiųvasario 18 d. Nuo 1754 m. Bažnyčios tėvas, Bažnyčios mokytojas.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Karas tarp Leono ir Atilos

Apie 422432 m. arkidiakonas Romoje. Jo pontifikato metu žlungančią Vakarų Romos imperiją siaubė barbarai, todėl Leonas I reiškėsi ne tik kaip Bažnyčios, bet ir kaip valstybės vadovas – 452 m. derėjosi su hunų, 455 m. – su vandalų vadais, kad šie nežudytų žmonių ir nedegintų Romos.

Bažnyčios reikaluose pasižymėjo kaip ortodoksijos saugotojas ir Apaštalų Sosto teisių gynėjas. Kovojo su erezijomis ir jų skleidėjais monofizitais, pelagijonais, Manio, Prisciliano sekėjais. Gynė Romos bažnyčios viršenybę Aleksandrijos ir Antiochijos bažnyčių atžvilgiu, stiprino Romos bažnyčios įtaką Afrikoje, Galijoje ir Ilyrijoje. Siekdamas išsaugoti Bažnyčios vienybę jis nusileido Aleksandrijos bažnyčiai dėl Velykų datos apskaičiavimo.

Po jo popiežiumi tapo Hilarijus.

Filosofija[taisyti | redaguoti kodą]

Atskleisdamas monofizitų klaidingus teiginius aiškiai pasisakė už dvi Jėzaus Kristaus prigimtis viename asmenyje. Pabrėžė, kad abiejų prigimčių savybės, sujungtos viename asmenyje, liko nesumaišytos, bet vienijamos vieno dieviškojo asmens. Jo kristologinis mokymas išplaukė iš soteriologijos supratimo – kad išgelbėtų žmoniją, Jėzus privalėjo būti ir Dievu, ir žmogumi. Savo mokymą išdėstė laiške vyskupui Flavianui [1] Chalkedono susirinkimas 451 m.) priėmė Leono I Didžiojo koncepciją, ją dogmatizavo ir galutinai pasmerkė monofizitus.

Skelbė Romos vyskupo viršenybę kitų vyskupų atžvilgiu. Pabrėžė popiežiaus išskirtinumą, teigė, kad jis nėra pirmas tarp lygių, bet turi aiškią jurisdikcijos pirmenybę ir teikia įgaliojimus kitiems vyskupams. Teologiškai pagrindė popiežiaus atsakomybę už visą Bažnyčią. Jėzaus Kristaus valia tarėsi esąs apaštalo Petro įpėdinis, turintis valdžios pilnatvę, kurią Jėzus Kristus suteikė apaštalui Petrui. [2] Paveiktas Eusebijo Cezarėjiečio politinės teologijos idėjų teigė, kad valstybė privalo globoti ir ginti tikėjimą nuo eretikų, padėti išlaikyti bažnytinę drausmę, todėl pavedė imperatoriui šaukti visuotinius bažnyčios susirinkimus ir organizuoti sinodus. [3]

Bibliografija[taisyti | redaguoti kodą]

Leonas I Didysis parašė liturginių tekstų:

  • S. Leonis Magni. Romanipontificis sermones selecti, 96 pamokslų rinkinys, 1871 m.;
  • Sancti Leonis Magni papae primi opera omnia, epistolis triginta, tribusque de gratia Christi opusculis auctiora, 173 laiškai, 1748 m.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • De Saint–Chėron Hist. du Pontificat de Saint–Lėon le Grand Paris 1845;
  • P. Kuhn Die Christologie Leos 1. des Grossen Wurtzburg 1894;
  • W. J. Halliwell The Style of Pope St. L the Great Washington 1939.
Romos katalikų bažnyčios titulai
Pirmtakas
Popiežius
popiežius Sikstas III
Emblem of the Papacy SE.svg Popiežius
Šventasis Leonas I

440 - 461
Įpėdinis
Popiežius
popiežius Hilarijus

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Epistola dogmatica ad Flavianum, Ep. 28.
  2. Mt. 16,18–19
  3. Algirdas Jurevičius. Leonas I Didysis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 11 psl.