Kardinolas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kardinolo apranga ir atributai
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Kardinolas (lot. cardinalis 'svarbiausias', iš lot. cardo, cardinis 'durų vyris, ašis') – Katalikų Bažnyčios dvasininkas, rangu žemesnis už popiežių, dažniausiai vyskupas, Kardinolų kolegijos narys, kuris gali būti išrinktas popiežiumi.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kardinolais dvasininkai Romoje pradėti vadinti VI a., šiuolaikinis kardinolo statusas įsigaliojo popiežiaus Pijaus V laikais (15661572 m.). Nuo 1059 m. kardinolai turi išskirtinę popiežiaus rinkimo teisę, nuo 1150 m. renkasi į Kardinolų kolegiją, kuriai vadovauja kolegijos dekanas. Kardinolą popiežius skiria iš dvasininkų, turinčių kunigystės šventimus. Jeigu paskirtasis neturi vyskupo šventimų, jam priklauso teisė juos gauti.[1]

Kardinolų laipsniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Yra trys kardinolų laipsniai:

Popiežiaus paskirti, bet, dažniausiai dėl nepalankios politinės padėties nepaskelbti kardinolai vadinami in pectore („širdyje“).

Kardinolų pareigos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Į kardinolų pareigas įeina dalyvavimas Kardinolų kolegijos susirinkimuose, taip pat patarti popiežiui individualiai arba kardinolų kolegijoje. Be to, kardinolai paprastai turi kitų pareigų – vadovauja vyskupijai arba arkivyskupijai, užima pareigas kurijoje. Kardinolas dirba Romos kurijoje arba vadovauja partikuliarinėms, dalinėms bažnyčioms, jose reziduoja.

Skiriamieji ženklai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kardinolo skiriamieji ženklai – kardinolo kryžius ir žiedas, raudona sutana, modzetė, juosta, biretas ir pijusė. Į kardinolą kreipiamasi Jūsų Eminencija (J. Em.).

Lietuvių kilmės kardinolai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kardinolo rangas buvo suteiktas 8 lietuvių kilmės katalikų dvasininkams. Jais buvo Fridrikas Jogailaitis (nuo 1493 m.), Jurgis Radvila (nuo 1583 m.), Jonas Albrechtas Vaza (nuo 1632 m.), Jonas Kazimieras Vaza (nuo 1646, atsisakė 1647 m.), Henrikas Gulbinovičius (nuo 1985 m., dėl pedofilijos suspenduotas 2020 m.), Vincentas Sladkevičius (nuo 1988 m.). Nuo 2001 m. vasario 21 d. kardinolo titulą turi Vilniaus arkivyskupas emeritas Audrys Juozas Bačkis, nuo 2019 m. spalio 5 d. – Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Romualdas ZdanysKardinolas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 430 psl.