Kardinolas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kardinolo apranga ir atributai

Kardinolas (lot. cardinalis 'svarbiausias', iš lot. cardo, cardinis 'durų vyris, ašis') – Katalikų Bažnyčios dvasininkas, rangu žemesnis už popiežių, dažniausiai vyskupas, Kardinolų kolegijos, kuri renka naują popiežių, narys.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Kardinolais dvasininkai Romoje pradėti vadinti VI a., šiuolaikinis kardinolo statusas įsigaliojo popiežiaus Pijaus V laikais (15661572 m.). Nuo 1059 m. kardinolai turi išskirtinę popiežiaus rinkimo teisę, nuo 1150 m. renkasi į Kardinolų kolegiją, kuriai vadovauja kolegijos dekanas. Kardinolą popiežius skiria iš dvasininkų, turinčių kunigystės šventimus. Jeigu paskirtasis neturi vyskupo šventimų, jam priklauso teisė juos gauti.[1]

Kardinolų laipsniai[taisyti | redaguoti kodą]

Yra trys kardinolų laipsniai:

Popiežiaus paskirti, bet, dažniausiai dėl nepalankios politinės padėties nepaskelbti kardinolai vadinami in pectore („širdyje“).

Kardinolų pareigos[taisyti | redaguoti kodą]

Į kardinolų pareigas įeina dalyvavimas Kardinolų kolegijos susirinkimuose, taip pat patarti popiežiui individualiai arba kardinolų kolegijoje. Be to, kardinolai paprastai turi kitų pareigų – vadovauja vyskupijai arba arkivyskupijai, užima pareigas kurijoje. Kardinolas dirba Romos kurijoje arba vadovauja partikuliarinėms, dalinėms bažnyčioms, jose reziduoja.

Skiriamieji ženklai[taisyti | redaguoti kodą]

Kardinolo skiriamieji ženklai – kardinolo kryžius ir žiedas, purpurinė sutana, modzetė, juosta, biretas ir pijusė. Į kardinolą kreipiamasi Jūsų Eminencija (J. Em.).

Lietuvių kilmės kardinolai[taisyti | redaguoti kodą]

Kardinolo rangas buvo suteiktas 3 lietuvių kilmės katalikų dvasininkams. Jais buvo Jurgis Radvila (nuo 1583 m.), Vincentas Sladkevičius (nuo 1988 m.). Nuo 2001 m. vasario 21 d. kardinolo titulą turi Vilniaus arkivyskupas emeritas Audrys Juozas Bačkis.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Romualdas Zdanys. Kardinolas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 430 psl.

Vikiteka