Mikalojus I Didysis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Mikalojus I Didysis
lot. Nicolaus I Magnus
105-asis Popiežius
NicholasI.jpg
Gimė: 820 m.
Roma, Italija
Mirė: 867 m. lapkričio 13 d. (~47 metai)
Palaidotas: Laterano bazilika, Roma
Tautybė: italas
Popiežių herbas
Popiežių herbas
105-asis Popiežius
Išrinktas: 858 m.
Baigė: 867 m.
Pirmtakas: Benediktas III
Įpėdinis: Adrianas II
Commons-logo.svg Vikiteka: Mikalojus I DidysisVikiteka

Mikalojus I Didysis (lot. Nicolaus I Magnus, apie 820 m. Roma – 867 m. lapkričio 13 d. ten pat) – 105-asis Romos popiežius (858 m.). Nuo 1883 m. šventasis; šventė – lapkričio 13 d.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Buvo ankstesnių 3 popiežių patarėjas. Tapęs popiežiumi stiprino Šv. Sosto valdžią, pabrėžė popiežiaus primatą visos Bažnyčios atžvilgiu, apribojo vyskupų kompetenciją, kontroliavo jų sprendimus. Reikalavo, kad ir valstybių valdovai laikytųsi bažnytinės moralės normų, neleido imperatoriams kištis į Bažnyčios reikalus. Pirmasis iškėlė teokratinės valdžios idėją. Per visą pontifikatą konfliktavo su Konstantinopolio patriarchu ir Vakarų bažnyčios vyskupais. Užkirto kelią Ravenos arkivyskupo Jono siekiams tapti nepriklausomam nuo Romos, panaikino Reimso arkivyskupo Hinkmaro sprendimą nušalinti Suasono vyskupą Rothadą, dėl neteisingų sprendimų nušalino Tryro ir Kelno arkivyskupus. Nedavė sutikimo Lotaringijos karaliui Lotarui II nutraukti santuoką. 863 m. atstatydino Konstantinopolio patriarchą Fotiją, tai vėliau sukėlė Rytų ir Vakarų bažnyčių skilimą. Rėmė misijas Bulgarijoje ir Danijoje, 866 m. uždraudė kankinimus teismuose.[1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Mikalojus I Didysis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 79 psl.