Adrianas I

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Nota disambigua.svg
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Adrianas I
lot. Hadrianus I
95-asis Popiežius
Pope Adrian I.jpg
Gimė: 722 m.
Roma, Italija
Mirė: 795 m. gruodžio 25 d. (~73 metai)
Palaidotas: Laterano bazilika, Roma
Tautybė: italas
Popiežių herbas
Popiežių herbas
95-asis Popiežius
Išrinktas: 772 m. vasario 1 d.
Baigė: 795 m. gruodžio 25 d.
Pirmtakas: Steponas III
Įpėdinis: Šventasis Leonas III
Commons-logo.svg Vikiteka: Adrianas IVikiteka

Adrianas I (lot. Hadrianus I, 722 m. Roma – 795 m. gruodžio 25 d. ten pat) – Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 772 m. vasario 1 d. iki mirties.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Kilęs iš Romos aristokratų. Valdant popiežiui Steponui II įšventintas diakonu.

Nuo pontifikato pradžios siekė sąjungos su Frankų valstybe. Langobardų karaliui Deziderijui įžengus į Romos teritoriją, paprašė pagalbos Frankų imperatorių Karolį Didįjį, kuris 774 m. nugalėjo langobardus ir tapo Italijos karaliumi. Tuo buvo pradėta kurti Šventoji Romos imperija. Pavijai kapituliavus Adrianas I Karoliui Didžiajam suteikė patricijaus titulą, o Karolis Didysis patvirtino Pipino Trumpojo popiežiui 756 m. dovanotas žemes. Tai buvo Popiežiaus valstybės formavimo pradžia, užsibaigusi 781 m. per kitą Karolio vizitą į Romą. Į Popiežiaus valstybės sudėtį įėjo Lacijus, Ravena, Pentapolis ir Sabina. Atsidėkodamas Adrianas I Karolio Didžiojo sūnums suteikė karalių titulus.

Bizantijos imperatorės Irenos prašymu 787 m. jis pasiuntė legatus į Nikėjos II susirinkimą, kuriame buvo pasmerktas ikonoklazmas, atkurti Romos ir Bizantijos bažnyčių santykiai. Frankų valstybėje kilus pasipriešinimui Nikėjos II susirinkimo nutarimams dėl šventųjų paveikslų gerbimo, knygoje Libri Carolini, atskleidė skirtumą tarp Dievo garbinimo (lot. adorano) ir šventųjų paveikslų gerbimo (lot. veneratio). Dėl šios polemikos, ypač dėl knygos „Libri Carolini“ įtakos, susiformavo skirtingas Vakarų ir Rytų bažnyčių požiūris į šventųjų paveikslus.

Jis papildė Dionisijo Mažojo sudarytą bažnytinių kanonų kodeksą „Codex Canonum Ecclesiasticorum“. Jo kodeksas (Codex Hadrianeus) tapo Frankų valstybės bažnytinės teisės kodeksu. Sudarė sakramentarijų „Hadrianum“, kuris turėjo didelę reikšmę Romos apeigoms Vakarų bažnyčioje plisti.

781 m. pradėjo kaldinti monetas su savo atvaizdu ir oficialius dokumentus datuoti nuo savo pontifikato pradžios, taip paskelbė Romos nepriklausomybę nuo Bizantijos. Adrianas I rūpinosi vargingaisiais, buvo vadinamas vargšų tėvu.[1] Romoje atstatė akveduką, sutaisė miesto sienas.

Romos katalikų bažnyčios titulai
Pirmtakas
Popiežius
Steponas III
Emblem of the Papacy SE.svg Popiežius
Adrianas I

772-795
Įpėdinis
Popiežius
Šventasis Leonas III

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Algimantas Kajackas. Adrianas I. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 330 psl.