Parkinsono liga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Parkinsono liga  – ilgalaikis degeneracinis centrinės nervų sistemos sutrikimas, daugiausia pažeidžiantis motorinę sistemą. Paprastai simptomai atsiranda lėtai. Ligos pradžioje akivaizdžiausi simptomai: drebulys, nelankstumas, lėti judesiai ir sunkumai vaikščiojant. Gali kilti mąstymo ir elgesio problemų. Dažna demencija vėlesnėse ligos stadijose. Depresija ir nerimas taip pat būdingi daugiau nei trečdaliui žmonių, sergančių šia liga. Kiti simptomai yra jutimo, miego ir emocinės problemos. Dažniausiai paveikia žmones virš 60 metų amžiaus.[1]

Parkinsono ligos priežastis nežinoma, tačiau manoma, kad įtakos turi ir genetiniai, ir aplinkos veiksniai. Labiau linkę susirgti tie, kurių šeimos nariai yra sirgę šia liga. Taip pat padidėjusi rizika susirgti yra žmonėms, dirbantiems su tam tikrais pesticidais, anksčiau turėjusiems rimtų galvos sužeidimų. Mažesnė rizika susirgti – rūkantiesiems tabaką ir geriantiems kavą ar arbatą. Motoriniai ligos simptomai atsiranda dėl mirusių ląstelių juodojoje medžiagoje, vidurinių smegenų srityje. Tuomet šiame smegenų regione nepakanka dopamino.[2][3]

Vidutinė gyvenimo trukmė po diagnozės yra 7-15 metų.[4] Tai yra antras pagal dažnumą neurodegeneracinis sutrikimas po Alzheimerio ligos pasaulyje. Buvo nustatyta, kad 2015 m. Parkinsono liga paveikė 6,2 mln. žmonių, tarp jų - apie 117 400 mirčių visame pasaulyje.[5] [6] Vyrai dažniau serga nei moterys, santykiu 3:2. Ligą nustačius žmonėms iki 50 m., vadinama ankstyvuoju Parkinsonu.[7]

Ligos stadijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Liga išskirama į 5 stadijas [8], kurios yra susijusios su jos progresavimo lygiu.

1-oji stadija: pacientui pastebimi lengvi simptomai: vienoje kūno pusėje pasireiškiantis drebėjimas (tremoras), eisenos, laikysenos ir veido išraiškos pasikeitimai. Jie paprastai kasdienei veiklai netrukdo.

2-oji stadija: simptomai jau stiprėja: abi kūno pusės gali būti paveiktos tremoro, sukaustymo (rigidiškumo) bei kitų judėjimo funkijos sutrikimų. Eisenos ir laikysenos sutrikimai - akivaizdūs. Kasdienių darbų atlikimas tampa sudėtingesnis, užtrunka ilgiau, tačiau pacientas dar vis gali išgyventi vienas.

3-oji stadija: būdingi pusiausvyros sutrikimai, žmonės dažniau krenta, judesiai - sulėtėję. Simptomai paveikia paciento kasdienius veiksmus: apsirengimą, valgymą, buitį. Pacientas - dar vis gali būti savarankiškas.

4-oji stadija: progresuojantys sunkūs ir ribojantys simptomai. Pacientas jau nebegali gyventi vienas, reikalajantis pagalbos atliekant kasdienius veiksmus.

5-oji stadija: labiausiai pažengusi Parkinsono ligos stadija. Sukaustytos kojos trukdo žmogui atsistoti, stovėti, eiti. Gali būti reikalingas neįgaliojo vežimėlis, nuolatinis buvimas lovoje. Visiškai visų veiksmų atlikimui reikalinga slaugančio asmens pagalba. Kartais netgi pasireiškia haliucinacijos ar kliedesiai.

Priežastys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Yra kalbama apie daug įvairių veiksnių, susijusių su galimais ligos išsivystymo mechanizmais, tačiau nė vienas jų nebuvo galutinai įrodytas. Manoma, kad ligą nulemia aplinkos bei genetiniai veiksniai.

Aplinkos veiksniai

Nors ir rizika nėra didelė, pesticidų poveikis ir anksčiau patirtos galvos traumos yra siejamos su Parkinsono ligos atsiradimu. Nedidelė rizika susirgti Parkinsono liga padidėja niekada nerūkiusiems bei nevartojantiems gėrimų su kofeinu (kavos, arbatos ir pan.) žmonėms.[9]

Genetiniai veiksniai

Maždaug 15% asmenų, sergančių Parkinsono liga, turi pirmos eilės giminaitį, kuris serga šia liga.[10] 5-10% žmonių atsiranda ligos formų, dėl mutacijų viename iš kelių specifinių genų. Jei atsiranda tik viena iš šių genų mutacijų, liga negali būti sukelta. Priklusomai nuo asmens jautrumo veikiantiems veiksniams, skirtimgai kyla rizika susirgti šia liga. Dažnai, kai kartu veikia daug įvairių pavojingų rizikos veiksnių, padidėja rizika susirgti, taip pat daroma įtaka prasidėjimo amžiui, ligos sunkumui ir progresavimo greičiui. Mažiausiai 17 autosominių dominuojančių ir autosominių recesyvinių genų mutacijų turi įtakos Parkinsono ligos išsivystimui.[11]

Yra atrasta keletas su Parkinsonu susijusių genų, kurie dalyvauja lizosomose vykstančiuose procesuose. Lizosomos - tai organelės, kurios virškina ląstelinių atliekų produktus. Manoma, kad kai kuriuos Parkinsono atvejus gali sukelti genų sutrikimai, susiję su lizosomų funkcijomis, kurie mažina ląstelių gebėjimą skaidyti alfa-sinukleiną, koduojamą SNCA geno.[12]

Diagnostika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kolkas nėra jokių tyrimų, kurie galėtų pilnai įrodyti, kad asmuo serga Parkinsono liga. Dažniausiai liga diagnozuojama gydytojui analizuojant simptomus, ligos istoriją ir atlieaknt išsamų fizinį tyrimą. Vizito metu kalbama apie patiriamas problemas kasdienybėje, prašoma atlikti keletą paprastų psichologinių bei fizinių užduočių, pvz., judėti ar vaikščioti, nes tai gali padėti nustatyti diagnozę. Ankstyvose stadijose labai sunku nustatyti ligą, nes simptomai paprastai yra lengvi, sunkiai pastebimi. Bendrosios praktikos gydytojui pastebėjus 3 pagrindinius ligos simptomus - drebulį, suletėjusius judesius (bradikineziją), raumenų standumą. Krupščiai peržiūrima asmens medicininė istorija ir tada ligonis siunčiamas pas specialistus - neurologus ar geriatrus - tolesniems tyrimams ir tikslesnei diagnozei.[13] Nors ir nėra patvirtinama šios ligos diagnozė, itin svarbi nuolatinė paciento priežiūra, stebint ar neišsivystys kurie nors ligos simptomai.

Įtarus Parkinsoną, žmonėms gali būti skiriama levodopa ir tada, jeigu motoriniai sutrikimai bent kiek nors pagerėja, Parkinsono ligos diagnozė gali būti patvirtinama. Jei autopsijos metu randami Lewy kūneliai (maži, apvalios formos baltymų klasteriai, dažnai besivystantys Parkinsono liga sergančių žmonių smegenų neuronuose) vidurinėje smegenų dalyje – teigiama, jog žmogus tikrai turėjo šį sutrikimą.[14]

Prevencija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Yra įvairių būdų, kurie, manoma, galėtų sumažinti susirgimo Parkinsono liga tikimybę ateityje. Vidutinio amžiaus žmonėms rekomenduojama reguliariai mankštintis siekiant sumažinti Parkinsono ligos riziką gyvenime.[15] Kitas prevencijos būdas - kofeino turinčių gėrimų vartojimas, tokių kaip kava.[16] Žmonės, rūkantys cigaretes arba vartojantys nerūkomąjį tabaką, rečiau nei nerūkantys serga Parkinsono liga. Kuo daugiau tabako vartojama, tuo mažesnė tikimybė susirgti. Tačiau tiksliai dar nėra nustatyta, kas lemia būtent tokį tabako poveikį.[17] Buvo taip pat manoma, kad antioksidantai, pvz., vitaminai C ir E, apsisaugo nuo šios ligos, tačiau po atliktų tyrimų buvo nustatyta, kad teigiamio poveikio vis dėl to nėra.[18]

Gydymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nors šiuo metu Parkinsono liga negali būti išgydyta, yra būdų, kurie gali padėti palengvinti pagrindinius simptomus ir palaikyti normalią gyvenimo kokybę. Tokiems būdams priskiriamas palaikomasis gydymas, pvz., fizioterapija, įvairios terapijos kasdienybei pagerinti, dietos, tam tikri vaistai, pvz., galintys padėti sumažinti tremorą, o kai kuriais atvejais netgi smegenų operacijos. Ankstyvose Parkinsono ligos stadijose gali neprireikti jokio gydymo, nes simptomai paprastai nebūna sunkūs, tačiau rekomenduojama reguliariai susitikti su specialistu, kad paciento būklė nuolat būtų stebima.[19]

Vaistai gali būti naudojami pagrindiniams Parkinsono ligos simptomams, tokiems kaip drebulys (tremoras) ar judėjimo sutrikimai, pagerinti. Tačiau ne visi vaistai yra tinkami ir veiksmingi visiems pacientams, o trumpalaikis ir ilgalaikis kiekvieno vaisto poveikis - skirtingas. Dažniausiai gydytojų skiriami trys pagrindiniai vaistų tipai: levodopa, dopamino agonistai bei monoamino oksidazės-B inhibitoriai. Vaistų grupę, kuri bus naudojama gydymui tam tikru atveju, visada labiausiai priklauso nuo paciento amžiaus, Parkinsono stadijos.[20]

Sergantiems Parkinsono liga taikoma ir paliatyvioji pagalba - specializuota medicininė pagalba žmonėms, sergantiems itin sunkiomis ligomis. Tikslas – Parkinsono liga sergančio asmens ir jo šeimos gyvenimo kokybės gerinimas, lengvinant ligos simptomus, skausmą bei stresą, ligonio emocinio bei fizinio stabilumo užtikrinimas, kadangi ši liga nėra išgydoma.[21]

Parkinsono liga Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sergančiųjų Parkinsono liga Lietuvoje yra apie 12 000.[22] Lietuvoje vyrų ir moterų sergamumo santykis skiriasi nuo pasaulio statistikos: pagal 2015 m. Higienos instituto sveikatos informacijos centro duomenis, didžioji dalis sergančiųjų Parkinsono liga čia yra moterys, o ne vyrai.[23] Dažniausiai liga diagnozuojama asmenims, sulaukusiems 55–60 metų, tačiau šiais laikais ji vis dažniau paveikia ir 30–40 metų ar net dar jaunesnius žmones.[24]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ [1] „Parkinson’s Disease Information Page“. NINDS.
  2. ↑ [2] „Parkinson’s Disease Information Page“. NINDS.
  3. ↑ „The clinical symptoms of Parkinson’s disease“. Journal of Neurochemistry. 139 Suppl 1: 318–324.
  4. ↑ Sveinbjornsdottir S (October 2016). "The clinical symptoms of Parkinson's disease". Journal of Neurochemistry. 139 Suppl 1: 318–324. Bibcode:2006JNeur..26.9606G. doi:10.1111/jnc.13691. PMID 27401947.
  5. ↑ GBD 2015 Disease Injury Incidence Prevalence Collaborators (October 2016). "Global, regional, and national incidence, prevalence, and years lived with disability for 310 diseases and injuries, 1990–2015: a systematic analysis for the Global Burden of Disease Study 2015". Lancet. 388 (10053): 1545–1602. doi:10.1016/S0140-6736(16)31678-6. PMC 5055577. PMID 27733282.
  6. ↑ GBD 2015 Mortality Causes of Death Collaborators (October 2016). "Global, regional, and national life expectancy, all-cause mortality, and cause-specific mortality for 249 causes of death, 1980-2015: a systematic analysis for the Global Burden of Disease Study 2015". Lancet. 388 (10053): 1459–1544. doi:10.1016/s0140-6736(16)31012-1. PMC 5388903. PMID 27733281.
  7. ↑ Kalia LV, Lang AE (August 2015). "Parkinson's disease". Lancet. 386 (9996): 896–912. doi:10.1016/s0140-6736(14)61393-3. PMID 25904081.
  8. ↑ Lietuvos Parkinsono Draugija. "Kaip diagnozuojama Parkinsono liga". https://www.parkinsonas.org/apie-parkinsono-liga/diagnostika-2/ Archyvuota kopija 2018-11-04 iš Wayback Machine projekto.
  9. ↑ Exposure to pesticides and a history of head injury have each been linked with Parkinson disease (PD), but the risks are modest. Never having smoked cigarettes, and never drinking caffeinated beverages, are also associated with small increases in risk of developing PD.
  10. ↑ Samii A, Nutt JG, Ransom BR (May 2004). "Parkinson's disease". Lancet. 363 (9423): 1783–93. doi:10.1016/S0140-6736(04)16305-8
  11. ↑ Lesage S, Brice A (April 2009). "Parkinson's disease: from monogenic forms to genetic susceptibility factors". Human Molecular Genetics. 18 (R1): R48–59. doi:10.1093/hmg/ddp012. PMID 19297401.
  12. ↑ Gan-Or Z, Dion PA, Rouleau GA (2 September 2015). "Genetic perspective on the role of the autophagy-lysosome pathway in Parkinson disease". Autophagy. 11 (9): 1443–57. doi:10.1080/15548627.2015.1067364. PMC 4590678. PMID 26207393.
  13. ↑ NHS "Diagnosis". Page last reviewed: 30 April 2019. https://www.nhs.uk/conditions/parkinsons-disease/diagnosis/
  14. ↑ Jankovic J (April 2008). "Parkinson's disease: clinical features and diagnosis". Journal of Neurology, Neurosurgery, and Psychiatry. 79 (4): 368–76. doi:10.1136/jnnp.2007.131045. PMID 18344392. Archived from the original on 19 August 2015.
  15. ↑ Ahlskog JE (July 2011). "Does vigorous exercise have a neuroprotective effect in Parkinson disease?". Neurology. 77 (3): 288–94. doi:10.1212/wnl.0b013e318225ab66. PMC 3136051. PMID 21768599.
  16. ↑ Costa J, Lunet N, Santos C, Santos J, Vaz-Carneiro A (2010). "Caffeine exposure and the risk of Parkinson's disease: a systematic review and meta-analysis of observational studies". Journal of Alzheimer's Disease. 20 Suppl 1 (Suppl 1): S221–38. doi:10.3233/JAD-2010-091525. PMID 20182023.
  17. ↑ Ma C, Liu Y, Neumann S, Gao X (2017). "Nicotine from cigarette smoking and diet and Parkinson disease: a review". Translational Neurodegeneration. 6: 18. doi:10.1186/s40035-017-0090-8. PMC 5494127. PMID 28680589.
  18. ↑ de Lau LM, Breteler MM (June 2006). "Epidemiology of Parkinson's disease". The Lancet. Neurology. 5 (6): 525–35. doi:10.1016/S1474-4422(06)70471-9. PMID 16713924.
  19. ↑ NHS "Treatment. Page last reviewed: 30 April 2019. https://www.nhs.uk/conditions/parkinsons-disease/treatment/
  20. ↑ NHS "Treatment. Page last reviewed: 30 April 2019. https://www.nhs.uk/conditions/parkinsons-disease/treatment/
  21. ↑ Ferrell B, Connor SR, Cordes A, Dahlin CM, Fine PG, Hutton N, Leenay M, Lentz J, Person JL, Meier DE, Zuroski K (June 2007). "The national agenda for quality palliative care: the National Consensus Project and the National Quality Forum". Journal of Pain and Symptom Management. 33 (6): 737–44. doi:10.1016/j.jpainsymman.2007.02.024. PMID 17531914
  22. ↑ Lietuvos Parkinsono ligos draugija. "Apie Parkinsono ligą". https://www.parkinsonas.org/apie-parkinsono-liga/
  23. ↑ Lietuvos Parkinsono ligos draugija. "Sergamumo Parkinsono liga statistiniai duomenys. 2015 m." https://www.parkinsonas.org/idomu/statistika/ Archyvuota kopija 2020-09-19 iš Wayback Machine projekto.
  24. ↑ AIGUSTĖ TAVORAITĖ "Parkinsono liga neaplenkia ir jaunų žmonių" 2018-04-16. https://lsveikata.lt/sveika-seima/parkinsono-liga-neaplenkia-ir-jaunu-zmoniu-8441
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Parkinsono_liga&oldid=6883745"