Kryžių kalnas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Koordinatės:56°00′55″N 23°25′0″E / 56.01528°N 23.41667°E / 56.01528; 23.41667

Jonas Paulius II Kryžių kalnas 7 sep 1993.
Kryžių kalnas žiemą
Kryžių kalnas
Berg der kreuze 01.JPG
2007 07 13 Kryziukalnas1.jpg
2007 07 13 Kryziukalnas.jpg
Gorakrzyz.jpg

Jurgaičių (Domantų) piliakalnis, dažniau vadinamas Kryžių kalnu, yra Meškuičių seniūnijoje (Šiaulių rajonas), šalia Šiaulių-Rygos plento ir geležinkelio, 12 km į šiaurę nuo Šiaulių ir 6 km į pietvakarius nuo Meškuičių, Kulpės kairiajame krante.

Ant piliakalnio yra tūkstančiai kryžių, atvežtų ne tik iš įvairių Lietuvos vietų, bet ir iš užsienio (todėl ir vadinasi Kryžių kalnu). Suskaičiuota, kad Kryžių kalne yra apie 200 tūkst. kryžių: 53 įrašyti į Kultūros vertybių registrą (2013 m.).[1] Krikščionių pasaulyje šį kalną dar labiau išgarsino 1993 m. čia apsilankęs popiežius Jonas Paulius II.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Rašytiniuose šaltiniuose Kryžių kalnas pirmąkart minimas XIX a. viduryje (kryžiai aptinkami nuo 1850 m.), gali būti, kad kryžiai pradėti statyti po 1831 m. sukilimo. Domantų kaimo ribose kryžius imta statyti ant Jurgaičių piliakalnio po to, kai caro valdžia žiauriai susidorojo su 1831 m. ir 1863 m. sukilimo dalyviais. Apie 1900 m. šventa tapusi vieta ėmė traukti vis didesnes tikinčiųjų minias – žmonės kalne statydavo kryžius tikėdamiesi malonės. XX a. pradžioje Kryžių kalnas tapo sakraline vieta, jį gausiai lankė žmonės, vykdavo pamaldos, atlaidai.

Sovietų valdžiai kalnas ir čia esantys kryžiai liudijo apie lietuvių religingumą, o tai prieštaravo tuo metu skleistai sovietinei ideologijai, todėl 1961 m. prasidėjo Kryžių kalno naikinimas: jis buvo nušluotas su buldozeriais, mediniai kryžiai sudeginti, metaliniai – nuvežti į metalo laužą, akmeniniai ir betoniniai – užkasti. Prasidėjo „buldozerinio ateizmo“ epocha, trukusi beveik 20 metų. Kalną saugojo kariuomenė ir KGB, buvo planuota teritoriją užtvindyti, Kryžių kalną paversti sunkiai prieinama vieta. Bet po kiekvieno griovimo (o jų būta keturių, 19641984 m.) Kryžių kalnas vis atgimdavo, nors betoniniai kryžiai buvo suklojami į kelius, mediniai – deginami, o metaliniai išvežami į laužą. Be to, 1963 m. minint 1863 m. sukilimo metines ant kalno pastatytas paminklinis akmuo.

Atgimimo metai[taisyti | redaguoti kodą]

1988 m. Kryžių kalno reikšmingumas išaugo. Šiuo metu yra 56 629[reikalingas šaltinis] įvairiausių kryžių, koplytstulpių, šventųjų statulėlių bei paveikslų su ant jų sukabintais rožiniais. Kiekvienas kryžius turi savo istoriją ir savo intenciją. Piliakalnį puošia kryžių ažūras. Paskutinį liepos sekmadienį nuo 1997 m. vyksta atlaidai.

2006 m. gruodžio 28-29 d. naktį Kryžių kalnas degė, maždaug 50 m² plote.

Popiežiaus apsilankymas[taisyti | redaguoti kodą]

Kryžių kalnas Katalikų Bažnyčios tikinčiųjų laikomas tikėjimo paminklu. 1993 m. rugsėjo 7 d. Kryžių kalne apsilankė popiežius Jonas Paulius II. „Lietuviškoje Golgotoje“ šimtai tūkstančių žmonių iš Lietuvos ir kaimyninių šalių dalyvavo Šv. Mišiose. Popiežius laimino Lietuvą ir visą krikščioniškąją Europą (buvo tiesioginės televizijos transliacijos). Po metų į Kryžių kalną atkeliavo popiežiaus dovana Lietuvai – Krucifiksas. 2006 m. rugsėjį pastatytas taip pat ir popiežiaus Benedikto XVI kryžius.

Kryžių kalno panorama


Piliakalnio aprašymas[taisyti | redaguoti kodą]

Piliakalnis (Pilies Kalnas, Kryžių Kalnas) įrengtas atskiroje kalvoje Kulpės kairiajame krante. Aikštelė ovali, orientuota R-V kryptimi, 17 m ilgio, 25 m pločio. Jos R gale supiltas 13 m ilgio, 2,5 m aukščio, 14 m pločio pylimas, kurio išorinis 7 m aukščio šlaitas leidžiasi į papėdėje esantį 10 m pločio, 0,5 m gylio griovį, už kurio supiltas 19 m pločio, 2 m aukščio iš išorės pylimas. Aikštelės V gale supiltas 17 m ilgio, 3 m aukščio, 15 m pločio pylimas. Šlaitai statūs, 6-8 m aukščio.

Piliakalnis apardytas nuo XIX a. vidurio jame statant ir tarybiniu laikotarpiu 1961, 1975 m. griaunant kryžius, kurių čia dabar yra daugiau kaip 100 tūkst. Ant R pylimo stovėjo koplyčia. Visas piliakalnio paviršius užstatytas kryžiais, išilgai per jį eina takas.

Piliakalnis žinomas ir Domantų vardu.

R, V ir Š papėdėse, 3 ha plote yra papėdės gyvenvietė (tyrinėta 1990, 1991 ir 1993 m.). Joje aptiktas iki 1 m storio XIII–XIV a. kultūrinis sluoksnis su židiniais, sidabrine sege, geležiniais peiliais, kirstukais, strėlės antgaliu, stikliniu karoliu, akmeniniu galąstuvu, lygia ir žiesta keramika, gyvulių kaulais, molio tinku. 200 m į PR yra IX–XII a. senkapis.

1999 m. piliakalnio R šlaite B. Salatkienė ištyrė 30 m2 dydžio plotą, aptiko iki 10 cm storio kultūrinį sluoksnį be radinių.

Piliakalnyje stovėjo 1348 m. minima Kulių pilis.

Piliakalnis datuojamas I tūkst. – XIV a.

Pasiekiamas iš Šiaulių-Joniškio plento (A12) pasukus plentu į dešinę (ŠR) Meškuičių link ir pavažiavus 1,8 km (yra 100 m į dešinę (PR)).

Jurgaičių piliakalnis iš pietų pusės

Nuotraukos[taisyti | redaguoti kodą]

Aplinkiniai piliakalniai[taisyti | redaguoti kodą]

Blank-50px.png Žagarės piliakalnis 40 km
Žagarės II piliakalnis 40 km
Kalnelio piliakalnis 27 km Peleniškių piliakalnis 31 km Blank-50px.png
Luponių piliakalnis 14 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Šimonių piliakalnis 56 km
Sauginių piliakalnis 23 km Žuvininkų piliakalnis 10 km Raginėnų piliakalnis 37 km

Susiję straipsniai[taisyti | redaguoti kodą]

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Kryžių kalnas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka Vikicitatos