Gripas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Gripas – sezoninis virusinis susirgimas. Jis sukelia komplikacijas ir pagreitina kitų susirgimų eigą.

Lengva gripo forma prasideda karščiavimu, atsiranda galvos skausmai, gelia kojų sąnarius, strėnas, laužo kaulus. Liga pavojinga, dažnai komplikuojasi plaučių, inkstų, kepenų, smegenų dangalų uždegimu. Viruso, sukeliančio gripą, neįveikia įprasti priešvirusiniai medikamentai, nes jis greitai keičia savo struktūrą.

Susirgus gripu paūmėja lėtinės ligos – bronchinė astma, cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos, inkstų nepakankamumas. Gripas kelia rimtą grėsmę kūdikiams, nėščioms moterims.

Inkubacinis laikotarpis – 2-3 dienos, vėliau 3-5 dienas reiškiasi simptomai. Pandeminiu gripu suserga milijonai žmonių.

Gripo virusai skirstomi į tris grupes: A (virusai aptiktas 1933 m.), B (1940 m.) ir C (1947 m.). A tipo virusai patogeniškiausi. Be to, 1980 m. PSO suteikė A tipo virusams papildomą klasifikaciją, nuo H1 iki H12.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmasis gripą aprašė prancūzas Etjenas Paskjė 1403 m., kai Europoje buvo gripo epidemija. 1933 m. anglų virusologai nustatė žmogaus gripo virusą.

Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Gripo vardas atsirado 1743 m. ir kilo nuo prancūziško veiksmažodžio gripper t. y. „sugriebti, apimti“ (aliuzija į tai, kad liga tarsi apima visą kūną). Pagal kitą versiją, šios ligos pavadinimas yra kilęs iš vietovardžio, kuriame ja pirmą kartą buvo susirgta.

Gydymas[taisyti | redaguoti kodą]

Pajutus bet kokius pirmuosius gripo požymius reikia stengtis neperšalti, rengtis šiltais rūbais, vartoti kuo daugiau skysčių, valgyti citriną, gerti priešgripinius vaistus.

Pacientui suleidžiami skiepai

Nuo sezoninių gripo epidemijų dažnai gydoma vakcinacija (skiepais).

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Gripas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka