Kapelionas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Kapelionas (lot. capellanus < capella – koplyčia) – Romos katalikų, Unitų, Anglikonų ar Evangelikų bažnyčių dvasininkas, kuriam paskirta uždaros bendruomenės ar tam tikros tikinčiųjų grupės, neturinčios klebono, nuolatinė ganytojiška globa.

Kapelionai skiriami ligoninėms, kariniams daliniams (karo kapelionas), ugniagesių komandai, policijai, mokykloms, tolimojo plaukiojimo laivams (jūreivių ir keleivių), kalėjimams, emigrantų bendruomenėms, draugijoms ir kita. Kapelionas būna pavaldus vyskupui.[1] Karo kapelionams paprastai suteikiamas ne žemesnis, kaip kapitono laipsnis, vyriausiam kapelionui - majoro laipsnis. Kapeliono titulas taip pat gali būti suteikiamas vyskupo sekretoriui.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Romualdas Zdanys. Kapelionas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 351 psl.