Paulius VI

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Nota disambigua.svg
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Paulius VI
lot. Paolo VI
262-asis Popiežius
Paolovi.jpg
Gimimo vardas: it. Giovanni Battista Enrico Antonio Maria Montini
Gimė: 1897 m. rugsėjo 26 d.
Italija
Mirė: 1978 m. rugpjūčio 6 d. (80 metų)
Palaidotas: Roma
Tautybė: italas
Pauliaus VI herbas
Pauliaus VI herbas
262-asis Popiežius
Išrinktas: 1963 m. birželio 21 d.
Baigė: 1978 m. rugpjūčio 6 d.
Pirmtakas: Jonas XXIII
Įpėdinis: Jonas Paulius I
Commons-logo.svg Vikiteka: Paulius VIVikiteka

Paulius VI (tikrasis vardas Giovanni Battista Enrico Antonio Maria Montini, 1897 m. rugsėjo 26 d. šiaurės Italijoje, netoli Brascia miesto – 1978 m. rugpjūčio 6 d.) – 262 – asis Romos katalikų bažnyčios popiežius, popiežiaus pareigas ėjęs nuo 1963 m. birželio 21 d. iki mirties.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Giovanni Battista Montini gimė 1897 m. rugsėjo 26 d. šiaurės Italijoje, Concesio vietovėje, netoli Brascia miesto. Privačiai mokėsi pas jėzuitus ir oratorionus. 1920 m. įšventintas kunigu. 1923 m. baigė diplomatijos studijas Romos Popiežiškoje bažnytinėje akademijoje. Tais pat metais Varšuvoje trumpai buvo nuncijaus sekretorius. Dalyvavo Katalikų veikime. Gregorianumo universitete įgijo teologijos daktaro laipsnį. Nuo 1930 iki 1937 m. dėstė popiežių diplomatijos istoriją Romos Popiežiškoje bažnytinėje akademijoje. Nuo 1924 m. iki 1953 m. dirbo Vatikano valstybės sekretoriate. Antrojo pasaulinio karo metais buvo atsakingas už Vatikano žinių tarnybą ir labdarą bei paramą karo pabėgėliams ir belaisviams. 1954 m. tapo Milano arkivyskupu. 1958 m. paskirtas kardinolu. Darė didelę įtaką Vatikano antrojo susirinkimo eigai, o 1963 m. birželio 21 d. tapęs popiežiumi, jam ir vadovavo. Pontifikato laikotarpiu inicijavo daug Bažnyčios reformų: 1965 m. panaikino Draudžiamųjų knygų sąrašą, reformavo liturgiją, pradėjo Kanonų teisės kodekso atnaujinimą (kurį 1983 m. baigė popiežius Jonas Paulius II), reformavo Kardinolų kolegiją, nustatydamas maksimalų jos narių skaičių (120) ir popiežių renkančių kardinolų amžiaus ribą (80 m.). Paulius VI atgaivino apaštalines keliones už Italijos ribų, kurių popiežiai nevykdė nuo 1814 m. Buvo pirmasis popiežius apsilankęs Jeruzalėje ir Izraelyje, lankėsi keliuose žemynuose. Apaštalinės kelionės Filipinuose metu, nuo pasikėsinimo peiliu jį išgelbėjo JAV lietuvis Paulius Marcinkus. Nepritarė JAV karui Vietname. 1967 m. įvedė tarptautinę taikos dieną. Skatino ekumenizmą, atsisakė kai kurių popiežiaus galių simbolių vartojimo, rėmė kultūrą ir moderniuosius menus, išleido daug enciklikų. Paulius VI laikomas vienu moderniausių XX a. popiežių.[1]

Bibliografija[taisyti | redaguoti kodą]

Paskelbė 3 žymias enciklikas:

  • Mysterium fidei;
  • Populorum progressio;
  • Humanae sekretoriate.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Algirdas Jurevičius. Paulius VI. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVII (On-Peri). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010. 658-659 psl.
Romos katalikų bažnyčios titulai
Prieš tai:
Popiežius
Jonas XXIII
Emblem of the Papacy SE.svg Popiežius
Paulius VI

1963-1978
Po to:
Popiežius
Jonas Paulius I