Rusvoji anglis
Rusvoji anglis arba lignitas (vok. Braunkohle, pranc. lignite, charbon brun) – kieta naudingoji iškasena, kilme jauniausia iš kasamų anglių, susidariusi iš durpių, turinti 60–70 % cheminio elemento anglies. Būdinga ruda spalva, naudojama kaip vietinis kuras bei chemijos pramonės žaliava.
Savybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Rusvoji anglis gali būti tankios, pluoštinės, medingos ar žemiškos struktūros medžiaga su būdinga ruda spalva, žymiu lakių bitumingų medžiagų kiekiu, degdama smarkiai rūksta, išskiria nemalonų degėsių kvapą. Joje gausu gerai išsilaikiusių organinės kilmės medžiagų, matyti medienos augalinės masės struktūra. Distiliuojant susidaro laisvas arba surištas su acto rūgštimi amoniakas. Veikiant kalio šarmu, išskiria tamsiai rudą skystį. Vidutinė cheminė sudėtis, neskaitant šlakų:
- anglis: 50–77 %;
- deguonis: 26–37 %
- vandenilis: 3–5 %;
- azotas: 0–2 %.
Nuo akmens anglies rusvoji anglis skiriasi ne tik spalva, bet ir geresniu degumu, didesniu dūmingumu dėl didesnio turimų savo sudėtyje lakių bitumų kiekio. Taip pat rusvojoje anglyje yra mažiau azoto.
Rūšys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Įprasta tanki rusvoji anglis – rudos spalvos su matiniu blizgesiu;
- Žemiška rusvoji anglis – rudos spalvos, lengvai sutrupanti į miltelius;
- Dervinga rusvoji anglis – ypatingai tanki, tamsiai ruda, pereinanti į juodą, spalva; lūžyje duodanti dervos spindesį;
- Lignitas (lot. lignum, 'medis, mediena') [1] – rusvoji anglis su gerai išlaikyta medienos struktūra (pasitaikantys sveiki kamienai dar būna tinkami kaip mediena apdorojimui);
- Lapelinė, popierinė rusvoji anglis – matyti plonasluoksnė augalinė masė, lengvai lukštenama lapeliais;
- Durpinė rusvoji anglis – primenanti veltinį, panaši į durpes masė, turinti daug pašalinių priemaišų.
Panaudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Geros degiosios savybės apsprendžia rusvosios anglies kaip kuro rūšies naudą ir vertę, nors ji yra kur kas mažiau naudojama šioje srityje, nei akmens anglis. Iš šios anglies yra gaunamas parafinas, fenolis, degutas. Praeityje buvo gaminamos degiosios dujos apšildymui ir gatvių žibintams (50 % vandenilio, 34 % metano, 8 % anglies monoksido dujų mišinys). Kai kurios tankios struktūros anglies rūšys lengvai pasiduoda apdirbimui (poliravimui ir pan.), todėl panaudojamos smulkių gaminių (jet), pvz., papuošalų, sagų, apyrankių, suvenyrų gamyboje.
Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Rusvoji anglis kasama Rusijoje, JAV, Indijoje, Australijoje, daugelyje Europos šalių. Daugiausiai jos naudojamos elektros energijai gaminti.
Daugiausiai rusvosios anglies iškasta 2001 m.: Vokietijoje – 175,4 mln. t., Rusijoje – 83,2 mln. t., JAV – 80,5 mln. t., Australijoje – 67,8 mln. t., Graikijoje – 67,0 mln. t., Lenkijoje – 59, mln. t.
