I amžius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Pirmasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1 metų sausio 1 dieną ir pasibaigęs 100 metų gruodžio 31 dieną.

Tūkstantmečiai: 1 tūkstantmetis pr. m. e.1 tūkstantmetis2 tūkstantmetis

Amžiai: I amžius pr. m. e.I amžiusII amžius

Įvykiai[taisyti | redaguoti kodą]

Baltai[taisyti | redaguoti kodą]

  • 50 - 1009 m. Vėlyvoji Antika ir ankstyvieji viduramžiai.
  • I a. - IV a. Senasis geležies amžius.
  • Lietuvos teritorijoje vyrauja mirusiųjų laidojimas plokštiniuose kapuose (iki 450 m.). Žemaičių, žiemgalių ir sėlių žemėse mirusieji laidoti neįkasant jų į duobę, o tiesiog apjuosus akmenų vainiku būdavo supilamas kauburys. Palaidojimai su įkapėmis.
  • Gotai įsikūrė ties Vyslos upės žiotimis. Jų ryšiai su baltais atsispindi etnonime gudas, kuris iki šiol vartojamas lietuvių kalboje.
  • Pirmaisiais amžiais po Kristaus Pajautos slėnyje formavosi stambios gyvenvietės, kurių gynybai buvo naudojami piliakalniai.
  • ~10 m. – Visuotinės juodosios metalurgijos pradžia Lietuvoje. Žaliava - balų rūda.
  • Apie 41 - 44 m. romėnų istorikas Titas Pomponijus Mela parašė trijų dalių veikalą „Apie pasaulio padėtį“, kur mini neurus, sarmatus, pateikia netikslių žinių apie Baltijos jūrą bei Pabaltijo gyventojus.
  • 51 - 63 m. - Plinijus Senasis savo „Gamtos istorijoje“ rašo, kad Dniepras prasidedąs neurų krašte, pranešdamas apie imperatoriaus Germaniko laivyno tenai atsilankymą.
  • Viduramžių metraščiuose yra legenda apie Palemoną, atvykusio iš Venetijos į Nemuno žemupį su penki šimtai didikų šeimų. Pagal rusų archeologo M. B. Ščiukino (Марк Борисович Щукин) prielaidas, mūsų eros pradžioje buvo ryšis tarp Adriatikos venetų ir Baltijos venetų gyvenančiais Sembos pusiasalyje, tai patvirtinama archeologiniais radiniais.
  • 62 m. - Romėnai pradėjo gintaro prekybą su Baltijos pajūrio gyventojais netoli Vyslos žiočių. Julijaus vadovaujama ekspedicija atvežė daug gintaro imperatoriaus Nerono (54-68) organizuotų gladiatorių kautynių papuošimui.
  • Pagrindinis gintaro kelias vedė per bojų žemę (dabar Čekija ir Slovakija) į Adrijos jūrą. Senieji prūsų miestai Viskiautai ir Drusuo buvo pradinis kelio į pietus taškas.
  • 98 m. – Romos imperijos rašytojas, istorikas, politinis veikėjas Publijus Kornelijus Tacitas (56 ~ 117 m.) veikale „Germanija“ paminėjo Baltijos pajūrio gyventojus aisčius (Aestiorum gentes). Istorikas rašo, kad aisčiai garbina dievų motiną, nešioja šernų atvaizdus, kaunasi vėzdais, yra geresni žemdirbiai negu germanai, renka gintarą.


Dešimtmečiai ir Metai[taisyti | redaguoti kodą]

1-as 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
2-as 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20
3-as 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30
4-as 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40
5-as 41 42 43 44 45 46 47 48 49 50
6-as 51 52 53 54 55 56 57 58 59 60
7-as 61 62 63 64 65 66 67 68 69 70
8-as 71 72 73 74 75 76 77 78 79 80
9-as 81 82 83 84 85 86 87 88 89 90
10-as 91 92 93 94 95 96 97 98 99 100