Indija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 45: | Eilutė 45: | ||
[[Indijos subkontinentas|Indijos subkontinente]] dar [[III a. pr. Kr.]] gyveno [[Indo slėnio civilizacija]]. II a. pr. Kr. pradėti rašyti seniausi induizmo šventraščiai. [[Kasta|Kastų]] sistema išsivystė I a. pr. Kr., šiuo laikotarpiu taip pat ėmė plisti [[budizmas]] ir [[džainizmas]]. Ankstyvasis politinis konsolidavimas vyko įsigalėjus [[Maurjų imperija|Maurjų]] ir [[Guptų imperija|Guptų imperijoms]]; vėlyvesnės [[Vidurinės Indijos karalystės]] padarė poveikį kultūroms net Pietryčių Azijos šalyse. |
[[Indijos subkontinentas|Indijos subkontinente]] dar [[III a. pr. Kr.]] gyveno [[Indo slėnio civilizacija]]. II a. pr. Kr. pradėti rašyti seniausi induizmo šventraščiai. [[Kasta|Kastų]] sistema išsivystė I a. pr. Kr., šiuo laikotarpiu taip pat ėmė plisti [[budizmas]] ir [[džainizmas]]. Ankstyvasis politinis konsolidavimas vyko įsigalėjus [[Maurjų imperija|Maurjų]] ir [[Guptų imperija|Guptų imperijoms]]; vėlyvesnės [[Vidurinės Indijos karalystės]] padarė poveikį kultūroms net Pietryčių Azijos šalyse. |
||
Viduramžiais į šalį atkeliavo [[judaizmas]], [[zoroastrizmas]] ir [[islamas]], iškilo [[sikizmas]]; visa tai padarė įtaką šalies kultūrinei įvairovei. Didžioji šiaurinių teritorijų dalis pateko į [[Delio sultanatas|Delio sultanato]] sudėtį, pietinė buvo suvienyta [[Vijanagaros imperija|Vijanagos imperijos]]. Spartesnis ekonominis vystymasis vyko [[Mogolų imperija|Mogolų imperijos]] laikais. XVIII a. vid. subkontinentas buvo užvaldytas [[Britų Rytų Indijos kompanija|Britų Rytų Indijos kompanijos]], o XIX a. vid. tapo [[Britų Indija]] |
Viduramžiais į šalį atkeliavo [[judaizmas]], [[zoroastrizmas]] ir [[islamas]], iškilo [[sikizmas]]; visa tai padarė įtaką šalies kultūrinei įvairovei. Didžioji šiaurinių teritorijų dalis pateko į [[Delio sultanatas|Delio sultanato]] sudėtį, pietinė buvo suvienyta [[Vijanagaros imperija|Vijanagos imperijos]]. Spartesnis ekonominis vystymasis vyko [[Mogolų imperija|Mogolų imperijos]] laikais. XVIII a. vid. subkontinentas buvo užvaldytas [[Britų Rytų Indijos kompanija|Britų Rytų Indijos kompanijos]], o XIX a. vid. tapo [[Britų Indija]], pavaldžia Didžiajai Britanijai kolonija. Vėlyvajame XIX a. Indijoje susiformavo tautinis judėjimas, kuris vėliau, vadovaujant [[Mahatma Gandis|Mahatmai Gandžiui]] pasižymėjo [[nesmurtinis pasipriešinimas|nesmurtiniu pasipriešinimu]] ir galų gale 1947 m. iškovojo Indijai nepriklausomybę. |
||
Indija yra daugiausiai gyventojų turinti pasaulio demokratija. Politinė sistema - [[federacinė respublika]] su [[ |
Indija yra daugiausiai gyventojų turinti pasaulio demokratija. Politinė sistema - [[federacinė respublika]] su [[parlamentinis valdymas|parlamentiniu valdymu]]. Šalį sudaro 29 valstijos ir 7 sąjunginės teritorijos. Per paskutinius dvidešimt metų gerokai padidėjo tiek Indijos gyventojų skaičius, tiek šalies strateginė svarba. Indija per paskutinius kelis dešimtmečius tapo svarbia karine galybe, turinčia antrą didžiausią armiją pasaulyje, branduolinį ginklą. Pagal karines išlaidas šalis yra penkta pasaulyje. [[2017]] m. [[Indijos ekonomika]] buvo [[Sąrašas:Šalys pagal nominalųjį BVP|šeštoji]] pagal nominalųjį [[BVP]]<ref>{{cite web|url=https://timesofindia.indiatimes.com/business/india-business/india-becomes-worlds-sixth-largest-economy-muscles-past-france/articleshow/64941102.cms|title=India becomes world's sixth largest economy, muscles past France|access-date=11 July 2018|archive-url=https://web.archive.org/web/20180809150715/https://timesofindia.indiatimes.com/business/india-business/india-becomes-worlds-sixth-largest-economy-muscles-past-france/articleshow/64941102.cms|archive-date=9 August 2018|dead-url=yes|df=dmy-all}}</ref> ir [[Sąrašas:Šalys pagal BVP|trečioji]] pagal [[Perkamosios galios paritetas|perkamosios galios paritetą]]<ref>[http://www.technologijos.lt/n/zmoniu_pasaulis/redakcijos_akiratis/S-41857 Pasaulis keičiasi: Japonija užleido vietą Indijai]</ref>. Po rinkos ekonomikos reformų 1991 m. Indija tapo viena grečiausiai augančių didžiųjų ekonomikų ir yra laikoma [[naujai industrializuota valstybė|naujai industrializuota šalimi]]. Kita vertus, šalyje išlieka [[skurdas|skurdo]], [[korupcija|korupcijos]], [[neprievalgis|nepakankamos mitybos]] ir nepakankamos sveikatos sistemos infrastruktūros problemos. |
||
== Pavadinimo kilmė == |
== Pavadinimo kilmė == |
||
15:54, 1 lapkričio 2018 versija
Kitos reikšmės – Indija (reikšmės).
| |||||
.svg) Indija žemėlapyje | |||||
| Valstybinė kalba | hindi, anglų ir dar 22 regioninės kalbos. | ||||
| Sostinė | Naujasis Delis | ||||
| Didžiausias miestas | Mumbajus | ||||
| Valstybės vadovai • Prezidentas • Ministras pirmininkas • - |
Ram Nath Kovind Narendra Modi - | ||||
| Plotas • Iš viso • % vandens |
3 287 590 km2 (7) 9,5 % | ||||
| Gyventojų • 2017 • Tankis |
1 342 512 706 (2) 333,18 žm./km2 (18) | ||||
| BVP • Iš viso • BVP gyventojui |
2006 (progn.) 4 042,00 mlrd. $ (4) 3 700 $ (123) | ||||
| Valiuta | Indijos rupija (INR) | ||||
| Laiko juosta • Vasaros laikas |
UTC+5:30 netaikomas | ||||
| Nepriklausomybė Atgauta
|
nuo Jungtinės Karalystės 1947 m. rugpjūčio 15 d. | ||||
| Interneto kodas | .in | ||||
| Šalies tel. kodas | 91 | ||||
Indijos Respublika – valstybė Pietų Azijoje, antra valstybė pasaulyje pagal gyventojų skaičių ir septinta pagal plotą. Ribojasi su Pakistanu, Kinija, Mianmaru, Bangladešu, Nepalu, Butanu, Afganistanu bei Indijos vandenynu. Netoli Indijos krantų yra salų valstybės – Šri Lanka, Maldyvai, Indonezija ir Tailandas.
Indijos subkontinente dar III a. pr. Kr. gyveno Indo slėnio civilizacija. II a. pr. Kr. pradėti rašyti seniausi induizmo šventraščiai. Kastų sistema išsivystė I a. pr. Kr., šiuo laikotarpiu taip pat ėmė plisti budizmas ir džainizmas. Ankstyvasis politinis konsolidavimas vyko įsigalėjus Maurjų ir Guptų imperijoms; vėlyvesnės Vidurinės Indijos karalystės padarė poveikį kultūroms net Pietryčių Azijos šalyse.
Viduramžiais į šalį atkeliavo judaizmas, zoroastrizmas ir islamas, iškilo sikizmas; visa tai padarė įtaką šalies kultūrinei įvairovei. Didžioji šiaurinių teritorijų dalis pateko į Delio sultanato sudėtį, pietinė buvo suvienyta Vijanagos imperijos. Spartesnis ekonominis vystymasis vyko Mogolų imperijos laikais. XVIII a. vid. subkontinentas buvo užvaldytas Britų Rytų Indijos kompanijos, o XIX a. vid. tapo Britų Indija, pavaldžia Didžiajai Britanijai kolonija. Vėlyvajame XIX a. Indijoje susiformavo tautinis judėjimas, kuris vėliau, vadovaujant Mahatmai Gandžiui pasižymėjo nesmurtiniu pasipriešinimu ir galų gale 1947 m. iškovojo Indijai nepriklausomybę.
Indija yra daugiausiai gyventojų turinti pasaulio demokratija. Politinė sistema - federacinė respublika su parlamentiniu valdymu. Šalį sudaro 29 valstijos ir 7 sąjunginės teritorijos. Per paskutinius dvidešimt metų gerokai padidėjo tiek Indijos gyventojų skaičius, tiek šalies strateginė svarba. Indija per paskutinius kelis dešimtmečius tapo svarbia karine galybe, turinčia antrą didžiausią armiją pasaulyje, branduolinį ginklą. Pagal karines išlaidas šalis yra penkta pasaulyje. 2017 m. Indijos ekonomika buvo šeštoji pagal nominalųjį BVP[1] ir trečioji pagal perkamosios galios paritetą[2]. Po rinkos ekonomikos reformų 1991 m. Indija tapo viena grečiausiai augančių didžiųjų ekonomikų ir yra laikoma naujai industrializuota šalimi. Kita vertus, šalyje išlieka skurdo, korupcijos, nepakankamos mitybos ir nepakankamos sveikatos sistemos infrastruktūros problemos.
Pavadinimo kilmė
Šalies pavadinimą nulėmė Indo upė (Sindh), kuri dabar teka daugiausia Pakistane. Per iranėnų kalbas Indo vardas Hinduš pateko į graikų kalbą ir ten tapo Indos, o paskui kraštui už Indo upės graikai suteikė pavadinimą India. Patys indai savo šalį vadina kitaip – Bharat (pavadinimas kilo nuo Bharatų dinastijos), tačiau ir tarp pačių indų esama skirtumų.
Istorija
Seniausi žinomi žmonių gyvenimo Indijoje pėdsakai yra akmens amžiaus olų piešiniai Madhja Pradeše.
Seniausios žinomos nuolatinės žemdirbių gyvenvietės atsirado prieš 9000 metų. Tuomet Šiaurės Vakarų Indijoje užgimusi vad. Hakros keramikos, arba Mergarcho kultūra ilgainiui transformavosi į Harapos („Indo slėnio“) civilizaciją (~3100–1900 m. pr. m. e.).
Daugumos indų iki šiol išpažįstamas hinduizmas atsirado iš vedinės (senovės indoarijų) ir Šiaurės Indostano aborigenų (neindoarijų) kultūrų sąveikos. I tūkstm. pr. m. e. II pusėje suklestėjo dvi vedizmo atžvilgiu heterodoksinės religijos – džainizmas ir budizmas. Tuo pat metu Šiaurės Rytų Indostane daugelio nepriklausomų karalysčių vietoje iškilo Maurjų imperija. Vėlesnis Guptų dinastijos laikotarpis istorikų laikomas Indijos „Aukso amžiumi“. Tuomet globojami įvairių valstybių imperatorių bei karalių Indijoje klestėjo menai, matematika, architektūra, astronomija, religinė filosofija.
„Brandžiaisiais“ Viduramžiais didžioji Indijos dalis buvo valdoma Delio sultonų, nuo XVI a. – Mogolų dinastijos imperatorių.
Dėl Indijos karalysčių susiskaldymo atvykę portugalų, prancūzų ir anglų pirkliai rado palankias kolonizacijai sąlygas. Praktiškai visa Indija pateko į Anglijos imperijos sudėtį. Anglijos kolonizacijai buvo priešinamasi – žymiausias yra 1857 m. sipajų sukilimas. Po sukilimo Indijoje ėmė stiprėti nepriklausomybės judėjimas. 1947 m. rugpjūčio 15 d. Indija gavo visišką nepriklausomybę ir tapo sekuliaria respublika.
Po nepriklausomybės Indija kariavo keturis karus su savo kaimynais. Nuo 1975 m. iki 1977 m. ministrė pirmininkė Indira Gandi paskelbė nepaprastąją padėtį, buvo sustabdytos piliečių teisės, suimami ir be teismo kalinami civiliai gyventojai. 1998 m. dykumoje Indijos vyriausybė susprogdino penkias kovines branduolines galvutes, taip patvirtindama savo kaip branduolinės valstybės statusą. 1999 m. Indija mobilizavo ir permetė savo karines pajėgas į Kašmyrą, siekdama išstumti musulmonų teroristus (kartais vadinami partizanais, nes siekia Kašmyro nepriklausomybės), remiamus Pakistano.
Politinė sistema
Indija yra didžiausia pasaulio demokratija. Šalis - daugiapartijinė parlamentinė respublika. Šalyje yra septynios pripažintos nacionalinės politinės partijos, tarp jų didžiausios - centro kairės Indijos nacionalinis kongresas ir dešinioji Indijos tautos partija. Taip pat egzistuoja daugiau nei 40 regioninių partijų. Didžiąją laikotarpio tarp 1950 m. - po to, kai Indija tapo respublika, - ir vėlyvojo devintojo dešimtmečio dalį Kongresas turėjo daugumą Indijos parlamente. Tačiau nuo to laiko vis didesnį atstovavimą įgyja Indijos tautos partija. Dėl regioninių partijų įtakos vis dažniau prireikia kurti daugiapartijines centro koalicijas.
Administracinis suskirstymas
Indija suskirstyta į 29 valstijas (kurios suskirstytos į apskritis) ir 7 sąjungines teritorijas.
Valstijos:
Sąjunginės teritorijos
- A. Andamanų ir Nikobarų salos
- B. Čandigarchas
- C. Dadra ir Nagar Havelis
- D. Damanas ir Diu
- E. Lakšadvipas
- F. Delio nacionalinė sostinės teritorija
- G. Pondičeris
Geografija
Indija užima didžiąją Indijos subkontinento dalį ir yra septinta pagal plotą pasaulio šalis. Šiaurėje ir šiaurės rytuose Indijos gamtines sienas sudaro Himalajai – aukščiausias pasaulio kalnynas, kurį pačiuose šalies šiaurės vakaruose nuo Karakorumo skiria Indo aukštupio slėnis. Likusi šiaurinė, rytinė ir centrinė dalis priklauso Indo-Gango lygumai. Vakaruose, pasienyje su Pakistanu, driekiasi Tharo dykuma. Beveik visą pietų teritoriją užima Dekano plokščiakalnis. Jį supa dvi kalvų grandinės – Vakarų Ghatai ir Rytų Ghatai.
Ilgiausios Indijos upės yra Gangas, Brahmaputra, Jamuna, Godavari, Kaveri, Narmada, Krišna.
Klimatas šioje valstybėje vyrauja nuo tropikų pietuose ir centre, iki vėsesnio oro šiaurėje (Himalajuose).
Ekonomika
Nuo pat savo kaip demokratinės valstybės egzistavimo pradžios Indija vykdė socialistinę ekonomikos politiką su griežta privataus sektoriaus, užsienio prekybos ir tiesioginių užsienio investicijų kontrole. Tačiau nuo 1991 m. ėmė palaipsniui atidaryti savo rinką, sumažindama vyriausybės įtaką kontroliuojant užsienio prekybą ir investicijas. Tačiau valstybei priklausančių objektų privatizavimas vis dar yra diskutuojamas.
Su 9,2 % BVP augimu per metus, Indija patenka tarp sparčiausiai besivystančių valstybių pasaulyje. Pagal 2010 m. duomenis, šalis buvo ketvirta didžiausia ekonomika pasaulyje po JAV, Kinijos ir Japonijos.[3]
Indijos BVP augimo istorija:
| Dešimtmetis | Vidutinis BVP augimas, % per metus |
|---|---|
| 1960–1969 | 4,0 |
| 1970–1979 | 3,0 |
| 1980–1989 | 5,6 |
| 1990–1999 | 5,7 |
| 2000–2009 | 7,3 |
Indija turi 496,4 milijonus darbingų žmonių, iš kurių 60 % dirba žemės ūkyje ir su juo susijusioje pramonėje. Svarbiausios auginamos kultūros yra ryžiai, miežiai, medvilnė, arbata, cukranendrės, bulvės ir džiutas.
Paskutiniu metu išsilavinęs ir angliškai kalbantis Indijos visuomenės sluoksnis tapo multinacionalinių korporacijų grobiu. Todėl dabar ji jau viena stambiausių informacinių technologijų gamintoja. Taip pat užsiima ir finansų, mokslinių tyrinėjimų sferų bei technologijų aptarnavimu.
Gyventojai
Šiuo metu Indijoje gyvena apie 1,3 milijardo žmonių ir šiuo rodikliu pasaulyje nusileidžia tik Kinijai. Beveik 70 % indų gyvena kaime, tačiau paskutiniais dešimtmečiais Indijos urbanistiniai centrai ėmė sparčiai augti.
Indijos kalbos skirstomos į dvi didžiausias grupes. Šiaurinėje šalies dalyje daugiausiai kalbama indoarijų kalbomis (apie 74 %), pietuose paplitusios dravidų kalbos (apie 24 %). Likusios Indijos kalbos priklauso austroazinių ir tibetiečių-birmiečių kalbų šeimoms. Iš jų valstybinėmis kalbomis pripažįstamos 23, o hindi ir anglų kalba vartojamos oficialioms reikmėms.
80,5 % indų yra induistai, o musulmonai, tesudarantys 13.4 % visos populiacijos, turi antrą pagal dydį bendruomenę pasaulyje. Kitos religijos – krikščionybė (2,3 %), sikhizmas (1,9 %), budizmas (0,8 %), džainizmas (0,4 %).
Gavus nepriklausomybę, Indijos raštingumo lygis siekė 11 %, dabar jis yra jau 68,4 %. Aukščiausias jis – Keralos valstijoje (91 %), žemiausias – Bihare (47 %).
Kultūra
I, dominuojančių kultūrinėje šio regiono erdvėje – tai tolerancija ir polinkis į sinkretizmą. Tai padėjo sugyventi daugeliui labai skirtingų tradicijų bei absorbuoti įsiveržėlių kultūrą, neprarandant savasties.
Tradicinėje elitinėje kultūroje išskirtinę vietą užėmė sanskritas, kurio paplitimas ir buvo tas žymeklis, brėžęs „indiškąją“ erdvę.
Indijos muzika yra labai įvairi. Svarbiausios klasikinės muzikos tradicijos yra Hindustano šiaurėje ir Karnatakos pietuose. Egzistuoja ir daug tradicinio šokio mokyklų. Kaip pavyzdžius galima pateikti Bharatanatyam, Kathakali, Kathak.
Literatūros tradicijos prasideda Vedomis – vienais seniausių tekstų pasaulyje. Taip pat Indijos kultūrai labai reikšmingi i Mahabharata ir Ramajana. Žymiausias šiuolaikinis rašytojas buvo Rabindranatas Tagorė.
Indijoje pagaminama daugiausia filmų per metus. Žymiausias kino pramonės centras yra vadinamasis „Bolivudas“, įsikūręs Mumbajuje.
Kita informacija
- Indijos ryšiai
- Indijos transportas
- Indijos karinės pajėgos
- Indijos tarptautiniai santykiai
- Indijos šventės
Šaltiniai
- ↑ „India becomes world's sixth largest economy, muscles past France“. Suarchyvuotas originalas 9 rugpjūčio 2018. Nuoroda tikrinta 11 liepos 2018.
{{cite web}}: Nežinomas parametras|dead-url=ignoruotas (|url-status=suggested) (pagalba) - ↑ Pasaulis keičiasi: Japonija užleido vietą Indijai
- ↑ India’s economy: growing rapidly and unequally, East Asia Forum, 2011-04-28
Nuorodos
| ||||||||