Turkų Kipras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Kuzey Kıbrıs Türk Cumhuriyeti
Turkų Kipro vėliava Turkų Kipro herbas
(Išsamiau) (Išsamiau)
Turkų Kipras žemėlapyje
Valstybinė kalba turkų
Sostinė Šiaurės Nikosija (de facto)
Nikosija (de jure)[1]
Didžiausias miestas Šiaurės Nikosija (de facto)
Nikosija (de jure)
Valstybės vadovai Ersin Tatar Ersan Saner
Plotas
 – Iš viso
 – % vandens
 
3,355 km² ()
2,7 %
Gyventojų
 – 2017
 – Tankis
 
326 000[2] (185)
93 žm./km² (117)
BVP
 – Iš viso
 – BVP gyventojui
2018
4,234[3] mlrd. $ ()
14 942[3] $ ()
Valiuta naujoji Turkijos lira () (TRY)
Laiko juosta
 – Vasaros laikas
UTC+2 (EET)
UTC+3 (EEST)
Nepriklausomybė
Paskelbta
nuo Kipro
1983 m. lapkričio 15 d.
Valstybinis himnas Turkų Kipro himnas
Interneto kodas .nc.tr
Šalies tel. kodas +90 392

Šiaurės Kipras (turk. Kuzey Kıbrıs), oficialiai Šiaurės Kipro Turkų Respublika (ŠKTR; turk. Kuzey Kıbrıs Türk Cumhuriyeti, KKTC) – de facto valstybė, kuri apima šiaurės rytinę Kipro salos dalį. Šią valstybę pripažįsta tik Turkija, visų kitų valstybių Šiaurės Kipras yra laikomas Kipro Respublikos dalimi.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Turkų Kipro istorija.

Po turkų mažumos persekiojimo graikų valdomame Kipre, 1967 m. gruodžio 28 d. suformuota turkų mažumos administracija. Tuo metu turkų gyvenamieji rajonai buvo pasklidę po visą salą. 1974 m. liepos 20 d. Turkijos armija, remianti Kipro turkų mažumą, išsilaipino Kirenijoje, salos šiaurėje, ir kariniais veiksmais užėmė šiaurinę salos dalį. Po šių įvykių daug šiaurėje gyvenusių graikų pabėgo iš šiaurės į pietus, o pietuose gyvenę turkai bėgo į šiaurę. Turkų persekiojimai pietuose ir graikų persekiojimai šiaurėje dar labiau paspartino šį procesą. Sienos buvo uždarytos, tad grįžti tapo nebeįmanoma. Pasienyje tarp abiejų Kipro dalių esantis Famagustos miestas, didžiausias Kipro kurortas, buvo visiškai apleistas.

1975 m. vasario 13 d. paskelbta Kipro Turkų federacinė valstybė (turk. Kıbrıs Türk Federe Devleti) šiauriniame Kipre. JTO suformavo buferinę zoną tarp abiejų Kipro dalių. 1983 m. lapkričio 15 d. Šiaurės Kipro Turkų Respublika paskelbė nepriklausomybę, ją pripažino Turkija. Į Turkų Kiprą imigravo nemažai turkų iš žemyninės Turkijos. Jame buvo suformuota politinė sistema ir iš esmės Kipro valdžia įtakos jai nebeturėjo. Vis dėlto kitos šalys nepripažino Turkų Kipro, nes tai sukurtų neigiamą precedentą, kad Europoje sienas galima keisti kariniu būdu, ko nebuvo nuo Antrojo pasaulinio karo. Užsienio valstybės siekė taikaus sprendimo būdo, po kurio liktų viena valstybė Kipro saloje, nepaisant labai skirtingų turkų ir graikų kultūrų.

2004 d. rugpjūčio 24 d. įvyko referendumas dėl Kipro ateities, turkai balsavo už vienos valstybės, kurioje abi tautos turi lygias teises, sudarymo planą, o graikai jį atmetė. Kadangi planui vykdyti reikėjo abiejų pusių pritarimo, jis nebuvo įvykdytas, ir į Europos Sąjungą faktiškai įstojo tik graikiškasis Kipras. Europos Sąjunga pareiškė Turkijai, kad jei ši norės pradėti derybas dėl prisijungimo prie ES, ji turi Turkų Kipro nepriklausomybės pripažinimą atšaukti. Šiuo metu Šiaurės Kipro Turkų Respubliką gina 36 000 Turkijos karių, taip pat 4 500 Turkų Kipro karių.

Politinė sistema[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Turkų Kipro politinė sistema.

Administracinis suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Turkų Kipro administracinis suskirstymas.

Šiaurės Kipro Turkų Respublika kontroliuoja Kirenijos apygardą, taip pat didžiąją dalį Famagustos apygardos ir pusę Nikosijos apygardos.

Turkų Kipras suskirstytas į penkias apygardas:

  1. Girnės apygardaGirnė
  2. Guzeljurto apygardaGuzeljurtas
  3. Iskelės apygardaIskelė
  4. Lefkošos apygardaLefkoša
  5. Magusos apygardaMagusa

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Turkų Kipro geografija.

Turkų Kipras užima šiaurinę salos dalį, maždaug trečdalį Kipro salos. Didžiąją Turkų Kipro dalį užima lygumos, tik palei Kirėnijos rajono pakrantę yra kalnų. Pietuose yra Troodo kalnų atšakų.

Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Turkų Kipro ekonomika.

Turkų Kipro ekonomika yra silpnesnė nei graikų Kipro, prie to prisideda neapibrėžtas politinis statusas ir dėl to negalintis plėtotis turizmas.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Turkų Kipro demografija.

Turkai sudaro 96,4 % gyventojų.

Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Turkų Kipro kultūra.

Kita informacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Turkų Kipras
  1. „The Constitution of the Turkish Republic of Northern Cyprus“. www.cypnet.co.uk. 
  2. „KKTC“. Turkish Ministry of Economy. Suarchyvuotas originalas 19 August 2015. Nuoroda tikrinta 28 July 2015. 
  3. 3,0 3,1 [1]