Mahabharata

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Mahabharatos iliustracija

„Mahabharata“ (skr. महाभारत = Mahābhārata) – ilgiausia pasaulyje poema, kurią sudaro du šimtai dvidešimt tūkstančių šešiolikaskiemenių eilučių. Šią poemą parašė išminčius Krišnadvaipajana, pramintas Vjasa. Vjasa šią poemą perskaitė viešai didžiosios karaliaus Džanamedžajos, Ardžunos pirmagimio, aukos metu.

„Mahabharatos“ turinys[taisyti | redaguoti kodą]

Epas „Mahabharata“ – tai mitų ir pasakėčių vaizdais plačiajai visuomenei sukurta hinduizmo enciklopedija. „Mahabharatoje“ aprašomas didysis Bharatos palikuonių karas Kurukšetros lauke Šiaurės Indijoje (netoli dabartinio Delio), vykęs 1400 metais prieš mūsų erą.

Pagal tradicinę indų chronologiją, „Mahabharata“ priklauso dvidešimties tūkstančių metų senumo periodui, kuris sutampa su aukso amžiumi.

Sandara[taisyti | redaguoti kodą]

„Mahabharatą“ sudaryta iš aštuoniolikos knygų.

  • Adiparva – pirmoji knyga. „Mahabharata“.
  • Subchaparva – knyga apie susirinkimą.
  • Aranjaparva – miško knyga.
  • Virataparva – knyga apie Viratą.
  • Udjogaparva – knyga apie pastangas.
  • Bchišmaparva – knyga apie Bchišmą.
  • Dronaparva – knyga apie Droną.
  • Karnaparva – knyga apie Karną.
  • Šaljaparva – knyga apie Šalją.
  • Sauptikaparva – knyga apie žmonių užpuolimą.
  • Striparva – knyga apie žmones.
  • Santikaparva – knyga apie nusiraminimą.
  • Anušanaparva – knyga apie nurodymus.
  • Ašvamedchikaparva – knyga apie žirgo aukojimą.
  • Ašramavasikaparva – knyga apie gyvenimą būste.
  • Mausalaparva – knyga apie kautynes vėzdais.
  • Machnraychikaparva – knyga apie didįjį išvykimą.
  • Svargarochaparva – knyga apie kelionę į dangų.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]


Commons-logo.svg Vikiteka: Mahabharata – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka