Vakarų Ghatai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Vakarų Ghatai
Vakarų Ghatai Keraloje
Vakarų Ghatai Keraloje
Žemynas Azija
Šalys Flag of India.svg Indija
Aukščiausias taškas Anamudi, 2695 m
Koordinatės 10°10′S 77°04′E / 10.167°S 77.067°E / -10.167; 77.067Koordinatės: 10°10′S 77°04′E / 10.167°S 77.067°E / -10.167; 77.067
Uolienos gneisas, bazaltas
Susidarymo periodas kainozojus
Iškasenos lateritas, boksitas
Commons-logo.svg Vikiteka: Vakarų GhataiVikiteka

Vakarų Ghatai (hindi पश्चिमी घाट  = Paścimī Ghāṭ, mal. പശ്ചിമഘട്ടം  = pragadīś) arba Sahjadri – kalnai Indijoje, Indostano pusiasalio vakarinėje pusėje, driekiasi lygiagrečiai pagal Arabijos jūros pakrantę. Rytuose ribojasi su Dekano plokščiakalniu. Grandinės ilgis ~1800 km. Prasideda Satpuros kalnagūbriu Gudžarate ir driekiasi į pietus, pietryčius per Maharaštrą, Goa, Karnataką, Keralą ir Tamilnadą. Pietuose užsibaigia Nilgirio ir Kardamonų kalnais. Aukštis iki 2695 m (Anamudi k., Kerala).

Kalnai sudaryti daugiausia iš gneiso ir bazalto. Viršūnės smarkiai paveiktos erozijos, rytiniai šlaitai statūs, rytiniai leidžiasi gulsčiomis aukštumomis. Pietuose sudaro keletą atskirtų masyvų – Niligrio, Anamalajaus, Kardamonų kalnus – su suskaidytomis keteromis.

Klimatas subekvatorinis, musoninis. Vakariniuose šlaituose iškrenta 2000–5000 mm kritulių per metus, rytiniuose – 600–700 mm. Vakarinius šlaitus dengia visžaliai ir lapus metantys tropiniai miškai, rytinius – savanos ir retmiškiai.[1] Rytų Ghatų kalnai pasižymi labai įvairia gamta, čia išlikę daug rūšių, kurios kitur Indijoje išnykusios. Aptinkama virš 7400 žiedinių augalų, 139 žinduolių, 508 paukščių, 179 varliagyvių, 288 žuvų rūšys. Daug retų, endeminių rūšių. Todėl Rytų Ghatuose nemaža nacionalinių parkų (Bandipuro, Mudumalajaus, Mukurthi, Karimpužos, Tylos Slėnio, Eravikulamo, Kudremukho ir kt.). Be to, kalnuose prasideda svarbios Godavario, Tungabhadros, Krišnos, Kaveri upės, gausu vaizdingų krioklių.

2012 m. Vakarų Ghatų saugomos teritorijos įtrauktos į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Geografinis enciklopedinis žodynas. Maskva: „Sovetskaja Enciklopedija“, 1983, 156 psl.