Rabindranatas Tagorė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Rabindranatas Tagorė
beng. Robyndronath Thakur
Tagore3.jpg
Rabindranatas Tagorė (1915)
Gimė: 1861 m. gegužės 7 d.
Kalkutoje
Mirė: 1941 m. rugpjūčio 7 d. (80 metų)
Veikla: žymus indų poetas, prozininkas, dramaturgas, visuomenės veikėjas.
Žinomas už: eilėraščių rinkinį „Aukojimo giesmės“ („Gytandžali“ 1910)
Žymūs apdovanojimai:

1913 m. Nobelio literatūros premijos laureatu

Commons-logo.svg Vikiteka: Rabindranatas TagorėVikiteka

Rabindranatas Tagorė (bengal. Robyndronath Thakur; 1861 m. gegužės 7 d. Kalkutoje1941 m. rugpjūčio 7 d.) – žymus indų poetas, kompozitorius, prozininkas, dramaturgas, visuomenės veikėjas. Už eilėraščių rinkinį „Aukojimo giesmės“ („Gytandžali“ 1910), paties išverstą į anglų kalbą, tapo 1913 m. Nobelio literatūros premijos laureatu.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

R. Tagorė gimė Kalkutoje turtingų žemvaldžių šeimoje. Mokėsi keliose Bengalijos mokyklose.

Būdamas keturiolikos metų, išleido pirmuosius savo eilėraščius ir kritikos straipsnius, sulaukęs septyniolikos – du eilėraščių rinkinius: „Poeto pasakojimas“, „Bhanušinho Thakuro dainos“.

1877 metais išvyko į Angliją, kur studijavo juridinius mokslus. Tačiau kadangi Tagorę labiau domino literatūra bei muzika, nebaigęs studijų, sugrįžo į Indiją.

Gyvendamas savo „Šilaidėho“ dvare, labai daug rašė, skyrė nemažai laiko švietėjiškai veiklai: literatūrinio-visuomeninio žurnalo Šadhoda redagavimui, 1901 m. Šantiniketane įsteigė ašramą, kuris ilgainiui išaugo, apimdamas mandirą (maldyklą), eksperimentinę mokyklą, giraitę, sodą ir biblioteką. 1918 m. Ašramas peraugo į Višnu-Bharati universitetą.

19051908 m. laikomas idėjiniu vadu kovoje už nacionalinę nepriklausomybę. R. Tagorės parašyti eilėraščiai tapo himnais: „Liaudies siela“ – Indijoje, o „Auksinė Bengalija“ – Bangladeše.

Rašytojas daug keliavo po pasaulį: aplankė Aziją, Ameriką, Europą, buvusią TSRS. Kovojo prieš karą ir fašizmą.

Sulaukęs 60-ties metų, ėmėsi tapybos.

Kūryba[taisyti | redaguoti kodą]

Išleista 50 R. Tagorės eilėraščių rinkinių, 12 romanų ir apysakų, 40 pjesių, daug novelių ir straipsnių.

Eilėraščių rinkiniai: „Vakaro dainos“ (1881), „Ryto dainos“ (1883), „Paveikslai ir dainos“ (1883), „Diezai ir bemoliai“ (1884), „Mielosios paveikslas“ (1890), „Derliaus nuėmimas“ (1896), „Gervės“ (1913) ir daug kitų.

Romanai: „Krislelis“ (1900), „Sudužimas“ (1905), „Goras“ (1907), „Namai ir pasaulis“ (1915), „Keturi gyvenimai“ (1931), „Paskutinė poema“ (1930).

Paliko apie du tūkstančius tapybos darbų.

Lietuviška bibliografija[taisyti | redaguoti kodą]

  1. R. Tagorė. Namai ir pasaulis: romanas. – 1925 (vertė Jonas Jablonskis), 1959 (vertė Stasys Sabonis)
  2. R. Tagorė. Dainos vaikams. 2 [Garso įrašas]. – 1997
  3. R. Tagorė. Paklydę paukščiai. – 1998
  4. R. Tagorė. Užklydę paukščiai: [poetinės miniatiūros]. – 1998
  5. R. Tagorė. Krislelis: romanas. 2-asis patais. leid. – 1995
  6. R. Tagorė. Sudužimas: romanas. – 2-asis patais. leidimas. – 1995
  7. R. Tagorė. Aukso miražas: apsakymai. – 1983
  8. R. Tagorė. Gyvenimo žabangos; Keturi gyvenimai: romanas ir apysaka. – 1982
  9. R. Tagorė. Atsisveikinimo naktis: (apsakymai). – 1969
  10. R. Tagorė. Aukojimo giesmės: lyrikos rinkinys. – 1998
  11. R. Tagorė. Lyrika. – 1972
  12. R. Tagorė. Sodininkas: dainos apie meilę ir gyvenimą. Vilnius: Vaga, 2005. 144 p.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Vikicitatos