Kalnų Karabachas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Armėnijos istorinis regionas:
Dağlıq Qarabağ / Արցախ
Gandzasar Monastery1.jpg
Šalis Arcacho Respublika
Tautos armėnai, azeriai
Valstybės Arcacho karalystė, Chačeno kunigaikštystė, Karabacho chanatas
Miestai Stepanakertas, Šuša

Kalnų Karabachas (azer. Dağlıq Qarabağ, arm. Լեռնային Ղարաբաղ, Leṙnayin Ġarabaġ) – regionas pietvakarių Azerbaidžane tarp Žemutinio Karabacho ir Siuniko srities, Karabacho kalnyno šiaurės rytinėje pusėje. Vietos armėnai jį vadina Arcachu (Արցախ).

Nuo 1991 m. Kalnų Karabachas yra ginčijama teritorija, tarptautinės bendruomenės pripažįstama Azerbaidžano dalimi[1]. Didelę dalį jo nominaliai sudaro Kalnų Karabacho autonominė sritis (4,4 tūkst. kv. km plotas). 2002 m. čia buvo 144 300 gyventojų.[2]

Šiuo metu didžiąją dalį regiono valdo Kalnų Karabacho Respublika, kuri yra de facto nepriklausomas politinis darinys, dominuojamas armėnų etninės grupės ir sukurtas Azerbaidžano TSR Kalnų Karabacho autonominės srities pagrindu. Azerbaidžanas regiono nekontroliuoja nuo Karabacho judėjimo pradžios 1988 m. Po Kalnų Karabacho karo pabaigos 1994 m. Armėnijos ir Azerbaidžano vyriausybių atstovai veda taikos derybas, kurioms tarpininkauja ESBO Minsko grupė.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kalnų Karabachas (raudonas) Karabacho (baltas) sudėtyje
Kalnų Karabacho topografija

Istorinis regionas apima 8 223 kv. km plotą.[3][4] Jis užima didesnę rytinę nepripažintos Arcacho Respublikos pusę.

Regionas - ryčiausias Armėnijos kalnyno pakraštys, todėl Kalnų Karabachas daugiausia kalnuotas ir miškingas. Vakaruose ir pietuose Kalnų Karabachas pereina į stepingas žemumas. Vakaruose nuo jo yra stepių Karabachas (Arano dalis), kur vyrauja stepinė gamta, besitęsianti iki pat Kuros upės, o pietuose regoną uždaro Araso upė, už kurios prasideda Pietų Azerbaidžanas.

Vakarinė Kalnų Karabacho riba sutampa su Akeros upe. Už jos prasideda kitas kalnų regionas - Siunikas. Šiaurėje regioną uždaro Murovdago/Mravo kalnynas. Už jo šiaurės rytuose yra Arano žemumos (su didžiausiu miestu Gandža).

Topografiškai visa teritorija sutampa su Mažojo Kaukazo pietine atkarpa, ir regiono stuburą sudaro Karabacho kalnagūbris. Jį į kelias dalis dalina upės, kurios suteka į Kurą arba Arasą.

Istoriškai Kalnų Karabachas dalinamas į mažesnius kultūrinius-etninius vienetus. Senovėje (pirmaisiais mūsų eros amžiais) kraštas buvo dalinamas į 12 gavarų, o nuo XV a. susiformavo 5 teritoriniai vienetai:

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Kalnų Karabacho istorija.

Arcachas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Arcachas.

Kalnų Karabachas patenka į teritoriją, kurioje buvo paplitusi archeologinė Kuros-Arakso kultūra, buvusi tarp Kuros ir Arakso upių.

Seniausi regiono gyventojai buvo įvairios autochtoninės ir migrantų gentys, daugiausia ne indoeuropiečiai. Regioną nuo maždaug VI a. pr. m. e. ėmė kolonizuoti armėnai. Regioną įjungus į Armėnijos karalystę, regionas buvo pavadintas Arcachu ir čia sukurta atskira administracinė provincija, egzistavusi iki IV a. Tada regionas buvo prijungtas prie Kaukazo Albanijos, tačiau tautinė sudėtis nepasikeitė, nes daugumą čia sudarė armėnai, ir regionas buvo vienu iš armėnų krikščionybės centrų.

VII a. regioną prijungus prie Kalifato, vietos gyventojai išlaikė savo religiją, t. y. Krikščionybę, o Kalifatui silpstant, čia susikūrė krikščioniškos kunigaikštystės.

Tiurkizacija ir islamizacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo XI a. regioną valdė įvairios tiurkiškos musulmonų valstybės: Seldžiukų sultonatas, Ilchanatas, Timūridai, Kara Kojunlu, Ak Kojunlu, Safavidai. Per šį laikotarpį regioną siekta islamizuoti ir tiurkizuoti, jam prigijo tiurkiškas pavadinimas Kalnų Karabachas. Nepaisant to, XIX a. regiono didžioji gyventojų dauguma buvo krikščionys armėnai, o jų naudojamas dialektas (Arcacho tarmė) buvo laikomas bendriniu visos armėnų kalbos dialektu.

Azerbaidžano TSR Kalnų Karabachas 1921-1991

XIX a. regionas priklausė Rusijos imperijai, Elizabetpolio gubernijai, t. y. buvo administruojamas iš dab. Azerbaidžano miesto Gandžos. Tai nulėmė vėlesnius azerbaidžaniečių interesus regione: 1917 m. Užkaukazėje formuojantis nepriklausomoms valstybėms, naujai atsiradęs Azerbaidžanas, gavęs tarptautinį pritarimą, paskelbė regioną savo dalimi ir taip sukėlė vietos armėnų pasipriešinimą, kuris peraugo į 1920 m. Kalnų Karabacho karą. Jį baigė Užkaukazę okupavusi TSRS, kuri Kalnų Karabachą priskyrė Azerbaidžanui ir jame suformavo Kalnų Karabacho autonominę sritį, nors tuo metu 92 proc. srities gyventojų sudarė armėnai.[5]

Konfliktas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XX a. devintajame dešimtmetyje, Michailo Gorbačiovo perestroikos reformų fone Armėnijoje susikūrė ekologinis judėjimas peraugo į politinį. Susikūręs Karabacho komitetas kaltino Azerbaidžaną kultūriniu genocidu Karabache bei siekė Kalnų Karabacho suvienijimo su Armėnija.[6] 1988 m. Kalnų Karabacho armėnai surengė balsavimą už susijungimą su Armėnija, o Sumgaite buvo surengtos armėnų žudynės, kurias inspiravo Azerbaidžano valdžia. M. Gorbačiovo pastangos sustabdyti konfliktą buvo nesėkmingos - 1988 m. pabaigoje suimti Karabacho komiteto nariai buvo paleisti ir įkūrė politinę organizaciją - Armėnijos Nacionalinį Judėjimą. 1989 m. M. Gorbačiovas įvedė tiesioginį Kalnų Karabacho valdymą iš Maskvos. Armėnijos Aukščiausioji Taryba į tai atsakė paskelbdama Karabachą "suvienytos Armėnijos respublikos" dalimi.[7] 1991 m. Armėnijos Nacionalinis Judėjimas tapo dominuojančia politine jėga Armėnijoje, o apie 1992 m. metus konfliktas Karabache sustiprėjo ir peraugo į tikrą Azerbaidžano ir Armėnijos, jau tapusių nepriklausomomis respublikomis, karą, nusinešusį apie 35 tūkst. gyvybių. Šimtai tūkstančių azerbaidžaniečių tapo pabėgėliais. Iš Kalnų Karabacho ir kitų armėnų užimtų Azerbaidžano teritorijų buvo priversti pasitraukti ir musulmonai kurdai.[8]

Karas oficialiai nėra baigtas. Tais pačiais metais ESBO sudarė vadinamąją Minsko Grupę, sudarytą iš Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Čekijos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Rusijos, Švedijos, Turkijos ir JAV atstovų, kurie ligi šiol stengiasi išspręsti Kalnų Karabacho konfliktą. 1993 metais Jungtinių Tautų Organizacija priėmė rezoliucijas Nr. 822, 853, 874 ir 884, kuriose teigiama, kad armėnai okupavo azerbaidžaniečių žemes ir vykdė neteisingą karą prieš Azerbaidžaną ir jo teritorinį vientisumą. JT rezoliucijos Kalnų Karabachą pripažino nedaloma Azerbaidžano teritorija. 1994 m. tarp šalių įtvirtintos neoficialios paliaubos, kuriomis Karabacho armėnai kontroliuoja didelę dalį Azerbaidžano teritorijos ir yra paskelbę nepriklausomybę, kuri nėra pripažinta tarptautiniu mastu.

Kalnų Karabachas – strategiškai svarbus rajonas. Už kelių kilometrų nuo konflikto zonos eina pagrindinis naftotiekis, jungiantis Kaspijos jūroje esančius naftos telkinius su pasaulio rinkomis.

2020 m. rugsėjo 27 d. šiame regione vėl atsinaujino nauji kariniai susirėmimai tarp Armėnijos ir Azerbaidžano. Armėnija ir Kalnų Karabacho Respublika tuo metu paskelbė karo padėtį ir visišką karinę mobilizaciją.[9] Kitą dieną dalinė karinė mobilizacija paskelbta Azerbaidžane.[10] Lapkričio 9 d. susitarta dėl taikos tarpininkaujant Rusijai po to kai armėnų pajėgos prarado Sušos miesto ir kitų gyvenviečių kontrolę.[11]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „General Assembly adopts resolution reaffirming territorial integrity of Azerbaijan, demanding withdrawal of all Armenian forces“. United Nations. 14 March 2008. Nuoroda tikrinta 30 Aug 2015. 
  2. Nagorno-Karabach. In: Britanica Concise Encyclopedia, 2016. P.1322.
  3. Robert H. Hewsen. "The Meliks of Eastern Armenia: A Preliminary Study". Revue des études arméniennes. NS: IX, 1972, pp. 288.
  4. Robert H. Hewsen, Armenia: A Historical Atlas. The University of Chicago Press, 2001, p. 264. ISBN 978-0-226-33228-4
  5. Armenia. In: Bernard A. Cook (ed.) Europe since 1945. An encyclopedia. Vol. I., P.76.
  6. Armenians in Russia and the USSR. In: Dinah L. Shelton (ed.) Encyclopedia of Genocide and Crimes Against Humanity. Vol.1., 2005.-P.80.
  7. Armenia. In: Bernard A. Cook (ed.) Europe since 1945. An encyclopedia. Vol. I., P.77.
  8. Kurds. In: Dinah L. Shelton (ed.) Encyclopedia of Genocide and Crimes Against Humanity. Vol.2., 2005.-P.636
  9. Armenia and Azerbaijan fight over disputed Nagorno-Karabakh
  10. Partial mobilization announced in Azerbaijan
  11. Al Jazeera, Armenia, Azerbaijan, Russia sign deal to end Nagorno-Karabakh war, 9 Nov 2020

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Kalnų Karabachas