Kalnų Karabachas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Armenija-nauj-orn.png
Armėnijos istorija
Senovės Armėnija
Omejadų kalifatas (Arminijos em.)
Armėnijos karalystė (Bagratuniai)
Vaspurakano, Lorio, Karso, Siuniko, Chačeno, Tarono, Taiko, Kaisitų valstybės
Seldžiukų imperija:
Šacharmėnai, Šadadidai, Saltukidai, Inalidai, Karso, Charputo, Arzano emyratai, Bagho karalystė
Gruzijos karalystė (Zakaridai)
Ilchanatas > Kara Kojunlu > Ak Kojunlu
Osmanų imperija, Safavidų imperija
(Armėnų žudynės, Armėnų diaspora)
Rusijos imperija (Jerevano gubernija)
Armėnijos Demokratinė Respublika
SSRS (Armėnijos SSR)
Armėnijos Respublika

Kalnų Karabachas (azer. Dağlıq Qarabağ) – regionas pietvakarių Azerbaidžane tarp Žemutinio Karabacho ir Siuniko srities, Karabacho kalnyno šiaurės rytinėje pusėje. Regionas daugiausia kalnuotas ir miškingas. Paprastai regionas tapatinamas su buvusios Kalnų Karabacho autonominės srities administracinėmis ribomis (4,4 tūkst. kv. km plotas). 2002 m. čia buvo 144 300 gyventojų.[1]

Kalnų Karabachas yra ginčyjama teritorija, tarptautinės bendruomenės pripažįstama Azerbaidžano dalimi[2], nors didžiąją dalį regiono valdo Kalnų Karabacho Respublika, kuri yra faktiškai nepriklausomas politinis darinys, dominuojamas armėnų etninės grupės ir sukurtas Azerbaidžano TSR Kalnų Karabacho autonominės srities pagrindu. Azerbaidžanas regiono nekontroliuoja nuo Karabacho judėjimo pradžios 1988 m. Po Kalnų Karabacho karo pabaigos 1994 m. Armėnijos ir Azerbaidžano vyriausybių atstovai veda taikos derybas, kurioms tarpininkauja ESBO Minsko grupė.

Istorinis regionas yra didesnis ir apima 8 223 kv. km plotą.[3][4]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindiniai straipsniai – Arcachas ir Kalnų Karabacho istorija.

Kalnų Karabachas patenka į teritoriją, kurioje buvo paplitusi archeologinė Kuros-Arakso kultūra, buvusi tarp Kuros ir Arakso upių.

Seniausi regiono gyventojai buvo įvairios autochtoninės ir migrantų gentys, daugiausia ne indoeuropiečiai.

Regioną nuo maždaug VI a. pr. m. e. ėmė kolonizuoti armėnai. Regioną įjungus į Armėnijos karalystę, regionas buvo pavadintas Arcachu ir čia sukurta atskira administracinė provincija, egzistavusi iki IV a. Tada regionas buvo prijungtas prie Kaukazo Albanijos, tačiau tautinė sudėtis nepasikeitė, nes daugumą čia sudarė armėnai, ir regionas buvo vienu iš armėnų krikščionybės centrų.

VII a. regioną prijungus prie Kalifato, vietos gyventojai išlaikė savo religiją, t. y. Krikščionybę, o Kalifatui silpstant, čia susikūrė krikščioniškos kunigaikštystės. Nuo XI a. regioną valdė įvairios tiurkiškos musulmonų valstybės: Seldžiukų sultonatas, Ilchanatas, Timūridai, Kara Kojunlu, Ak Kojunlu, Safavidai. Per šį laikotarpį regioną siekta islamizuoti ir tiurkizuoti, jam prigijo tiurkiškas pavadinimas Kalnų Karabachas. Nepaisant to, XIX a. regiono didžioji gyventojų dauguma buvo krikščionys armėnai, o jų naudojamas dialektas (Arcacho tarmė) buvo laikomas standartiniu visos armėnų kalbos dialektu.

Azerbaidžano TSR Kalnų Karabachas 1921-1991

XIX a. regionas priklausė Rusijos imperijai, Elizabetpolio gubernijai, t. y. buvo administruojamas iš dab. Azerbaidžano miesto Gandžos. Tai nulėmė vėlesnius azerbaidžaniečių interesus regione: 1917 m. Užkaukazėje formuojantis nepriklausomoms valstybėms, naujai atsiradęs Azerbaidžanas, gavęs tarptautinį pritarimą, paskelbė regioną savo dalimi, tuo sukeldamas vietos armėnų pasipriešinimą, kuris peraugo į 1920 m. Kalnų Karabacho karą. Jį pabaigė Užkaukazę okupavusi TSRS, kuri Kalnų Karabachą priskyrė Azerbaidžanui ir suformavo jame Kalnų Karabacho autonominę sritį, nors tuo metu 92 proc. srities gyventojų sudarė armėnai.[5]

XX a. devintajame dešimtmetyje, Gorbačiovo perestroikos reformų fone Armėnijoje susikūrė ekologinis judėjimas peraugo į politinį. Susikūręs Karabacho komitetas kaltino Azerbaidžaną kultūriniu genocidu Karabache bei siekė Kalnų Karabacho suvienyjimo su Armėnija.[6] 1988 m. Kalnų Karabacho armėnai surengė balsavimą už susijungimą su Armėnija, o Sumgaite buvo surengtos armėnų žudynės, kurias inspiravo Azerbaidžano valdžia. M.Gorbačiovo pastangos sustabdyti konfliktą buvo nesėkmingos - 1988 m. pabaigoje suimti Karabacho komiteto nariai buvo paleisti ir įkūrė politinę organizaciją - Armėnijos Nacionalinį Judėjimą. 1989 m. M.Gorbačiovas įvedė tiesioginį Kalnų Karabacho valdymą iš Maskvos. Armėnijos Aukščiausioji Taryba į tai atsakė paskelbdama Karabachą "suvienytos Armėnijos respublikos" dalimi.[7] 1991 m. Armėnijos Nacionalinis Judėjimas tapo dominuojančia politine jėga Armėnijoje, o apie 1992 m. metus konfliktas Karabache sustiprėjo ir peraugo į tikrą Azerbaidžano ir Armėnijos, jau tapusių nepriklausomomis respublikomis, karą, nusinešusį apie 35 tūkst. gyvybių. Šimtai tūkstančių azerbaidžaniečių tapo pabėgėliais. Iš Kalnų Karabacho ir kitų armėnų užimtų Azerbaidžano teritorijų buvo priversti pasitraukti ir musulmonai kurdai.[8]

Karas oficialiai nėra baigtas. Tais pačiais metais ESBO sudarė vadinamąją Minsko Grupę, sudarytą iš Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Čekijos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Rusijos, Švedijos, Turkijos ir JAV atstovų, kurie ligi šiol stengiasi išspręsti Kalnų Karabacho konfliktą. 1993 metais Jungtinių Tautų Organizacija priėmė rezoliucijas Nr. 822, 853, 874 ir 884, kuriose teigiama, kad armėnai okupavo azerbaidžaniečių žemes ir vykdė neteisingą karą prieš Azerbaidžaną ir jo teritorinį vientisumą. JT rezoliucijos Kalnų Karabachą pripažino nedaloma Azerbaidžano teritorija. 1994 m. tarp šalių įtvirtintos neoficialios paliaubos, kuriomis Karabacho armėnai kontroliuoja didelę dalį Azerbaidžano teritorijos ir yra paskelbę nepriklausomybę, kuri nėra pripažinta tarptautiniu mastu.

Kalnų Karabachas – strategiškai svarbus rajonas. Už kelių kilometrų nuo konflikto zonos eina pagrindinis naftotiekis, jungiantis Kaspijos jūroje esančius naftos telkinius su pasaulio rinkomis.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Nagorno-Karabach. In: Britanica Concise Encyclopedia, 2016. P.1322.
  2. „General Assembly adopts resolution reaffirming territorial integrity of Azerbaijan, demanding withdrawal of all Armenian forces“. United Nations. 14 March 2008. Nuoroda tikrinta 30 Aug 2015. 
  3. Robert H. Hewsen. "The Meliks of Eastern Armenia: A Preliminary Study". Revue des etudes Arméniennes. NS: IX, 1972, pp. 288.
  4. Robert H. Hewsen, Armenia: A Historical Atlas. The University of Chicago Press, 2001, p. 264. ISBN 978-0-226-33228-4
  5. Armenia. In: Bernard A. Cook (ed.) Europe since 1945. An encyclopedia. Vol. I., P.76.
  6. Armenians in Russia and the USSR. In: Dinah L. Shelton (ed.) Encyclopedia of Genocide and Crimes Against Humanity. Vol.1., 2005.-P.80.
  7. Armenia. In: Bernard A. Cook (ed.) Europe since 1945. An encyclopedia. Vol. I., P.77.
  8. Kurds. In: Dinah L. Shelton (ed.) Encyclopedia of Genocide and Crimes Against Humanity. Vol.2., 2005.-P.636

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Kalnų Karabachas