Britų Indija

	Britų Indija; angl. British Raj
	Britų imperijos kolonija
Vėliava	Herbas
	Location of IndijaBritų Indija 1936 m.
Sostinė	Kalkuta (1858–1912); Naujasis Delis (1912–1947)
Kalbos	Anglų, urdu
Politinė struktūra	Britų imperijos kolonija
	Imperatorius
1858–1901	Viktorija
1901–1910	Eduardas VII
1910–1936	Jurgis V
1936	Eduardas VIII
1936–1947	Jurgis VI
Parlamentas	Imperatoriškoji įstatymų leidžiamoji taryba
Istorija
- Panaikinta Rytų Indijos kompanija	1858 m. rugpjūčio 2 d.
- Indijos padalijimas	1947 m. rugpjūčio 14 d.
Valiuta	Indijos rupija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Britų Indija (angl. British India, British Raj) – Britanijos kolonijinei imperijai pavaldi feodalinė valstybė Pietų Azijoje. Apėmė dabartinę Indiją, Pakistaną, Bangladešą, Mianmarą, egzistavo nuo 1858 m. iki 1947 m. Koloniją sudarė tiek tiesioginės valdos, tiek vasalinės kunigaikštystės. Turėjo dalinę autonomiją ir buvo vienintelė kolonija, kuri priklausė Tautų Lygai (vėliau JTO), savarankiškai dalyvavo Olimpinėse žaidynėse.

Anksčiau buvo Britų Rytų Indijos kompanijos valda, tačiau po Sipajų sukilimo 1857–1858 m. kompanija panaikinta ir sudaryta kolonija, valdoma Anglijos monarcho per generalgubernatorių. Nors vietiniai indų monarchai turėjo dalinę savivaldą, tačiau Anglijos monarchas buvo vyriausias kolonijos valdovas (nuo 1876 m. karalienė Viktorija buvo tituluojama Indijos imperatore). 1935 m. Indijai suteikta autonomija. 1942 m. Mahatma Gandis pradėjo pilietinio nepaklusnumo kampaniją, dėl kurios britai buvo priversti Indijai suteikti visišką nepriklausomybę. 1947 m. kolonija subyrėjo į Indijos sąjungą (iš jos susidarė Indija), Pakistano dominiją (iš jos susidarė Pakistanas ir Bangladešas) bei Britų Birmą (iš jos susidarė Mianmaras).