Karnataka
| Karnataka ಕರ್ನಾಟಕ | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
.svg) | |||||||
| Valstybė |  Indija
| ||||||
| Administracinis centras | Bangaloras | ||||||
| Rajonai | 31 | ||||||
| Oficialios kalbos | anglų, hindi, kanadų | ||||||
| Gyventojų | 61 130 704 | ||||||
| Plotas | 191 791 km² | ||||||
| Tankumas | 319 žm./km² | ||||||
| Tinklalapis | www.karnataka.gov.in | ||||||
 Vikiteka |
Karnataka | ||||||
Karnataka (kan. ಕನಾ೯ಟಕ = Karnāṭaka, angl. Karnataka) – Indijos valstija, viena iš keturių Pietų Indijoje. Ji ribojasi su Goa valstija šiaurės vakaruose, Maharaštra šiaurėje, Andhra Pradešu rytuose bei Kerala ir Tamilnadu pietuose. Vakarinė Karnatakos riba eina Arabų jūros pakrante.[1]
Valstija apima 290,98/km² plotą (8 Indijoje), kuriame gyvena 61,13 mln. gyventojų (9 Indijoje). Sostinė – Bangaloras. Oficiali Karnatakos kalba – kanadų.
Karnataka yra viena labiausiai industrializuotų Indijos valstijų. O Bangaloras laikoma viena pagrindinių Informacinių technologijų kūrimo centrų pasaulyje.
Istorinis Pietų Azijos subregionas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Karnatakos valstija atitinka istorinio-kultūrinio Pietų Azijos subregiono teritoriją. Šis regionas, gyvenamas kanadų tautos, nuo seno vadinamas Karnataka (iš karu nadu – „juodasis kraštas“). Jis nuo labai senų laikų turėjo savo valstybingumą ir savarankišką istoriją.
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Karnatakai priklauso ~370 km Arabijos jūros pakrantės ruožas (Malabaro krantas). Karnataka užima Dekano plokščiakalnio (Karnatakos plokščiakalnio) pietvakarius, gretimas Vakarų Ghatų (didžiausias aukštis 1923 m, Mulainagirio kalnas), Rytų Ghatų dalis ir Malabaro kranto šiaurinę dalį. Plokščiakalnyje dirvožemiai skurdūs, o šiaurėje humusingi ir derlingi.
Iš kalnų teka daug vandeningų upių: Krišna su Tungabhadra, Kaverė, Šaravatė. Krenta vaizdingas Džogo krioklys.
Tropinis musoninis klimatas. Karnatakos vidurinėje ir rytinėje dalyse per metus iškrinta 500–900 mm, Vakarų Ghatų vakariniuose šlaituose – daugiau kaip 3000 mm kritulių (daugiausia birželio–rugsėjo mėnesiais).[2] Temperatūra per metus svyruoja ~30–40 °C.
Pakrantėje būdingos kokspalmių giraitės, Vakarų Ghatų Malnado regione veši musoniniai miškai, o plokščiakalnyje būdingi dygių medžių ir krūmokšnių sąžalynai. Sutinkama tigrų, dramblių, gaurų, elnių, šernų, lokių, leopardų. Įsteigti Nagarholės ir Mandipuro nacionaliniai parkai, Dandelio laukinės gamtos draustinis.[3]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Karnatakoje nuolat kildavo galingos imperijos, kurios neretai valdydavo ir kitus Indijos regionus. Indijos valstybės dalimi Karnataka tapo tik Britų Indijos laikais.
Nuo III a. pr. m. e. Karnataka buvo valdoma maurjų dinastijos, kurią II a. pr. m. e. pakeitė telugų Satavahanų dinastija (kilusi iš Andhros regiono). Šiai sužlugus, VI a. susikūrė Kadambų ir Gangų valstybės. Jose pirmą kartą kanadų kalba pradėta vartoti oficialiai.
Nuo VII a. Karnatakoje viena po kitos kūrėsi galingos imperijos, dažnai valdžiusios ir kitas Pietų azijos teritorijas. Pirmoji jų buvo Čalukjų imperija (VI–XII a.), valdžiusi taip pat ir Andhrą bei Maharaštrą. Jų valdymas VIII–X a. buvo nusilpnintas, atėjus į valdžią Raštrakutų dinastijai.
Nuo XII a. Karnataką ir Andhrą valdė Hoišalų imperija, o po trumpos musulmonų invazijos iš šiaurės, nuo XIV a. įsigalėjo Vidžajanagara imperija. Pastarajai žlungant XVI a. pabaigoje, Karnatakos teritorijas užvaldė Maisoro sultonatas, kuris egzistavo iki pat XX a. Net Britų Indijos laikais jo savivalda nebuvo panaikinta.
Po Indijos nepriklausomybės Maisoro sultonatas tapo Maisoro valstija. 1973 m. ji buvo pervardinta į Karnataką.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Didžioji dauguma valstijos gyventojų – kanadai. Pasieniuose gyvena tamilų, marathų, konkanių, telugų, malajalių, tulų, bandžarų. XXI a. pr. apie 2/3 gyventojų gyveno kaimuose. Raštingumas – 75,6 % (2011 m.).[4]
Religijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- hinduizmas – 83 %
- islamas – 12 %
- krikščionybė – 1,85 %
- džainizmas – 0,72 %
- budizmas – 0,16 %
- sikhizmas – 0,05 %
- Kitos religijos/nenurodyta – 2,23 %
Didžiausi miestai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Bangaloras – 8 728 906 gyv. (2011 m.)
- Hubli Dharvaras – 943 857
- Maisoras – 887 446
- Gulbarga – 532 031
- Belgaumas – 488 292
- Mangalūru – 484 785
- Davangerė – 435 128
- Belaris – 409 444
- Bidžapuras – 327 427
- Šimoga – 322 428
Baračukio krioklys
Rūmai Maisore
Kešavos šventykla Somanthapuroje
Gol Gumbazo bokštai
Maisoro paveikslas, vaizduojantis Sarasvatę
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. Москва: Советская энциклопедия, 1983, 199 psl.
- ↑ Karnataka. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
- ↑ G.K. Ghori. Karnataka (state, India), Encyclopaedia Britannica.
- ↑ [1]
| Indijos valstijos ir teritorijos | 
| ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||