Neprievalgis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Rachitu dėl nepakankamos mitybos sergantis berniukas, 1935 m. nuotrauka

Nepakankama mityba, arba neprievalgis – būklė, kai žmogaus mityboje trūksta arba yra perteklinis kiekis vieno ar kelių maistinių medžiagų, dėl ko kyla sveikatos problemų.[1] Gali trūkti kalorijų, baltymų, angliavandenių, vitaminų ar mineralinių medžiagų.[1] Maistinių medžiagų trūkumas vadinamas mitybos nepakankamumas, per didelis gavimas – pertekline mityba.[2] Neprievalgio terminu dažniausiai apibūdinama nepakankama mityba, kuomet žmogus negauna pakankamo kiekio kalorijų, baltymų ar mikroelementų.[2][3] Tokiu atveju, jei neprievalgis patiriamas moteriai būnant nėščiai ar vaikui iki dviejų metų, tai gali sukelti fizinio ir protinio vystymosi problemų.[1] Dėl itin nepakankamos mitybos, t.y., badaujant, gali pasireikšti tokie simptomai: mažas ūgis, liesas kūnas, labai menkas energingumas, paburkusios kojos ir pilvas.[1][2] Neprievalgį nuolat patiriantieji taip pat yra neatsparūs infekcijoms ir dažnai kenčia nuo hipotermijos.[2] Mikroelementų trūkumo simptomai skiriasi priklausomai nuo mikroelemento, kurio trūksta.[2]

Neprievalgis beveik visuomet pasireiškia dėl pakankamos kokybės maisto nebuvimo.[4]

Neprievalgis įprastesnis besivystančioms valstybėms.[5] Kai kurioms grupėms neprievalgis pasireiškia dažniau, pvz., nėščioms ir krūtimi maitinančioms moterims, vaikams iki penkerių metų ir vyresnio amžiaus žmonėms. Vyresnio amžiaus žmonių atveju neprievalgio pasireiškimas įprastesnis dėl fizinių, psichologinių ir socialinių faktorių.

Poveikis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Neprievalgis padidina infekcijų ir infekcinių ligų rizika. Vidutinio lygio neprievalgis silpnina imuninę sistemą, pvz., tai gali būti lemiamas veiksnys tuberkuliozės išsivystymui.[6] Baltymų, energijos ar tam tikrų mikroelementų (geležies, cinko, vitaminų) trūkumas padidina jautrumą infekcijoms. Dėl neprievalgio lengviau plinta ŽIV - didėja tikimybė, kad virusas bus perduotas vaikui iš motinos, lengviau replikuosis. Bendruomenėse, kenčiančiose nuo geriamo vandens stygiaus, kyla papildomi iššūkiai. Mažas energijos kiekis ir pablogėjusi smegenų funkcija apsunkina nuo to paveiktų žmonių galimybes susirasti maisto, užsidirbti ar įgyti išsilavinimą.

Dėl vitaminų stygiaus išsivysto tokios ligos, kaip skorbutas ir rachitas.

Baltymų-kalorijų stygius gali sukelti protinį atsilikimą, jei tokį stygių kenčia vaikas ar vaisius nuo trečio trimestro iki dvejų metų amžiaus.

Simptomai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Neprievalgio sukeltos dehidratacijos požymiai gali skirtis priklausomai nuo žmogaus.

Vieta Požymis
Veidas Marazminio kvašiorkoro pasireiškimas.
Akys Sausos akys, išblyškusi junginė, Bito dėmės (dėl vitamino A), periorbitalinė edema.
Burna Kampinis stomatitas, cheilitas, glossitas, kraujuojančios dantenos (dėl vitamino C), paausio liaukos padidėjimas.
Dantys Dėmėtas emalis, pavėlintas dygimas.
Plaukai Glebni, reti, trapūs, hipopigmentacija, nuplikimas ir kita.
Oda Susiraukšlėjusi, blyški ir išbrinkusi, sausa, su folikuliarine hiperkaratoze, su per didele ar per maža pigmentacija, prastas žaizdų gijimas.
Nagai Koilonichija, šaukštelio pavidalo, plona, trapi nago plokštelė.
Raumenynas Raumenų, ypač sėdmenų ir šlaunų, išsekimas.
Skeletas Deformacijos, pasireiškiančios dažniausiai dėl kalcio, vitamino D ar vitamino C trūkumo.
Pilvas Išsipūtęs - Kepenų padidėjimas (hepatomegalija), gali pasireikšti ascitas.
Kraujagyslių sistema Nenormaliai lėtas širdies ritmas, pažemintas kraujospūdis, sumažėjęs širdies minutinis tūris, mažų kraujagyslių vaskuliopatija.
Neurologinė sistema Pavėlintas vystymasis, kelio ir kulkšnies reflekso suspilnėjimas, prasta atmintis.
Hematologinė sistema Išbalimas, mažos raudonos dėmelės (petechijos), kraujavimas.
Elgesys Letarginis, abejingas.
Šaltinis: "Protein Energy Malnutrition"[7]" />

Prevencija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žemiau pateikiamos strategijos, išskirtos ir pripažintos įvairių organizacijų bei mokslinių modelių neprievalgio problemai spręsti.

  1. aprūpinimo maistu saugumo užtikrinimas. Viena strategijų – investuoti į žemės ūkį, tiksliau tariant, į subsidijuotas trąšas ir sėklas, ir taip padidinti našumą bei sumažinti maisto kainas.
  2. Reformos paramos teikime. Daug paramą teikiančių organizacijų pereina nuo maisto prie grynųjų pinigų ar piniginių kuponų dalinimo kaip pigesnės, greitesnės ir efektyvesnės alternatyvos.
  3. Žmonių populiacijos augimo greičio ribojimas. Spartus žmonių skaičiaus gausėjimas besivystančiose šalyse apsunkina pasaulinės neprievalgio problemos sprendimą. Abipusį priklausomumą ir papildomumą tarp žmonių populacijos augimo bei skurdo ir neprievalgio (taip pat aplinkosaugos problemų) pripažįsta ir Jungtinės Tautos.
  4. Apsirūpinimo maistu savarankiškumo stiprinimas. Pasiūlyta politinė sistema, kurios tikslas – leisti žmonėms patiems nuspręsti dėl savo maisto, žemės ūkio, gyvulininkystės ir žuvininkystės reguliavimų, o ne priklausyti nuo tarptautinės rinkos jėgų. Šį būdą vienas pirmųjų pasiūlė idėjų bankas Food First.
  5. Prieinamumo prie sveikatos priežiūros įstaigų užtikrinimas, ypač kaimo vietovėse.
  6. Kūdikių žindymas krūtimi. 2016 m. duomenimis, apskaičuota, jog pasauliniu mastu apie 821 000 vaikų iki penkerių metų mirčių gali būti išvengta, jei maitinimas krūtimi būtų labiau išplitęs.[8] Be kūdikių mirtingumo sumažinimo maitinimas krūtimi taip pat kūdikiui naudingas dėl gaunamų mikroelementų, kurie padeda susiformuoti atsparesnei imuninei sistemai.

Prie pasaulinės bado problemos sklaidos ir girdimumo daug prisidėjo Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos EndingHunger kampanija. Kampanijos metu išleista daug trumpų filmukų, kuriuose įžymybės kalba apie didelį bado mastą pasauliniu mastu.

Epidemiologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo neprievalgio kenčianti žmonių populiacijos dalis pagal valstybes, 2012 m. duomenys
Neįgalumo pakoreguotų gyvenimo metų dalis dėl maistinių medžiagų (baltyminės energijos, jodo, vitamino A ir geležies) trūkumo 100 000 gyventojų (2004 m. duomenys).[9]

██ no data

██ <200

██ 200-400

██ 400-600

██ 600-800

██ 800-1000

██ 1000-1200

██ 1200-1400

██ 1400-1600

██ 1600-1800

██ 1800-2000

██ 2000-2200

██ >2200

Pasaulinis alkio indeksas (angl. The Global Hunger Index) yra daugiadimensinė statistinė priemonė badavimo problemos mastui šalyse apibūdinti. Indeksas seka, kaip sekasi (ar nesiseka) kova su badu ir yra atnaujinamas kiekvienais metais. 2015 m. ataskaita nurodo, jog bado lygis pasauliniu mastu sumažėjo 27 %, lyginant su 2000 m. 50 valstybių lygis išlieka aukštas ar net grėsmingas. Be naujausios statistikos apie bado ir aprūpinimo maistu saugumą, indekso ataskaitoje kiekvienais metais taip pat pristatomos skirtingos išskirtinės temos. 2015 m. ataskaitoje buvo straipsnis apie ginkluotus konfliktus ir aprūpinimo maistu saugumą.

2017 m. nuo neprievalgio kenčiančių žmonių populiacija siekė 815 mln. (11 % viso pasaulio populiacijos).[10] Tai yra 176 mln. žmonių mažiau nei 1990 m. Tuomet nuo neprievalgio kentė beveik kas penktas pasaulio gyventojas.[10] 2012 m. buvo apskaičiuoti, jog dar vienas milijardas žmonių negaudavo pakankamo vitaminų ir mineralų kiekio.[11] 2015 m. kritinis baltyminės energijos trūkumas, spėjama, sukėlė 323 000 mirčių (1990 m. būta 510 000 tokio pobūdžio mirčių).[12] Kitų maistinių medžiagų kritinis nepakankamumas – jodo ar geležies jonų – prisidėjo prie 83 000 mirčių. 2010 m. neprievalgis sąlygojo 1,4 % prarastų gyvenimo metų dėl neįgalumo atvejų.[11] Spėjama, kad maždaug trečdalis vaikų mirčių taip pat kyla dėl neprievalgio, nors tai retai įvardijama mirties priežastimi.[4] Numanoma, jog neprievalgis 2010 m. galėjo prisidėti prie daugmaž 1,5 mln. moterų ir vaikų mirčių,[13] tačiau kai kuriais skaičiavimais mastas galėjo viršyti 3 milijonus.[14]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 (2010) Facts for life, 4th, New York: United Nations Children's Fund, 61 and 75. ISBN 978-92-806-4466-1.
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 (2012) Food and development. Abingdon, Oxon: Routledge, 36–38. ISBN 9781135999414.
  3. (2011) Essentials of International Health. Jones & Bartlett Publishers. ISBN 9781449667719.
  4. 4,0 4,1 „Maternal, newborn, child and adolescent health“. WHO. Nuoroda tikrinta July 4, 2014. 
  5. (2002) World Hunger Routledge Introductions to Development. ISBN 9781134774944.
  6. „Malnutrition and Infection: Complex Mechanisms and Global Impacts“. PLoS Medicine, 4 (5), e115 (2007). DOI:10.1371/journal.pmed.0040115. PMID 17472433. 
  7. „Protein Energy Malnutrition“. Pediatric Clinics of North America, 56 (5), 1055–1068 (2009). DOI:10.1016/j.pcl.2009.07.001. PMID 19931063. 
  8. „Breastfeeding in the 21st century: epidemiology, mechanisms, and lifelong effect.“. Lancet, 387 (10017), 475–90 (January 30, 2016). DOI:10.1016/S0140-6736(15)01024-7. PMID 26869575. 
  9. „Mortality and Burden of Disease Estimates for WHO Member States in 2002“ (xls). World Health Organization. 2002. 
  10. 10,0 10,1 „The State of Food Insecurity in the World 2017“. Food and Agricultural Organization of the United Nations. Nuoroda tikrinta June 19, 2018. 
  11. 11,0 11,1 „An update of ‘The Neglected Crisis of Undernutrition: Evidence for Action’“ (PDF). www.gov.uk. Department for International Development. Oct 2012. Nuoroda tikrinta July 5, 2014. 
  12. „Global, regional, and national age-sex specific all-cause and cause-specific mortality for 240 causes of death, 1990-2013: a systematic analysis for the Global Burden of Disease Study 2013.“. Lancet, 385 (9963), 117–71 (December 17, 2014). DOI:10.1016/S0140-6736(14)61682-2. PMID 25530442. 
  13. „A comparative risk assessment of burden of disease and injury attributable to 67 risk factors and risk factor clusters in 21 regions, 1990-2010: a systematic analysis for the Global Burden of Disease Study 2010“. Lancet, 380 (9859), 2224–60 (December 2012). DOI:10.1016/S0140-6736(12)61766-8. PMID 23245609. 
  14. „Evidence-based interventions for improvement of maternal and child nutrition: what can be done and at what cost?“. Lancet, 382 (9890), 452–77 (Aug 3, 2013). DOI:10.1016/s0140-6736(13)60996-4. PMID 23746776.