Guptų imperija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
गुप्त राजवंश
Guptų dinastija
Magadhos dinastija

320 – 550
Location of
Location of
Guptų imperija
Sostinė Pataliputra
Valdymo forma monarchija
Era Senovė
 - Atskilo nuo Vakatakų 320 m., 320
 - Nukariauja Bangalija (?) 550 m.

Guptų dinastija (skr. (devanagari): गुप्त राजवंश Gupta Rājavaṃśa) – paskutinė Magadhos valstybės Indijoje dinastija, valdžiusi nuo 320 m. iki 550 m.[1] Jų valstybė buvo viena galingiausių politinių ir karinių jėgų Senovės Indijoje, todėl vadinama Guptų imperija. Šiuo laikotarpiu buvo įvykdyti didžiausi Indijos mokslo pasiekimai, įskaitant matematiką, astronomiją. Taip pat savo aukso amžių pasiekė ir indų religija bei filosofija.

Istorija ir užkariavimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Magadhos istorija
Brihadrathų dinastija
Pradjotų dinastija
Šišunagų dinastija
Nandų dinastija
Maurjų dinastija
Šungų dinastija
Kanvų dinastija
Satavahanų dinastija
Vakatakų dinastija
Guptų dinastija
Šiaurės Indijos istorija

Guptų dinastijos kilmė nėra visiškai aiški. Teiginiai, kad ji galėjo kilti iš Bengalijos nėra neginčytini. Čandragupta III ir IV amžių sandūroje išplėtė vedybiniais ryšiais ir nukariavimais išplėtė savo įtaką Magadhos ir aplinkinuose regionuose. Jo sūnus Samudragupta, laikomas išskirtiniu karvedžiu Indijos istorijoje, tęsė užkariavimus ir pavertė Guptų imperiją dominuojančia jėga Šiaurės Indijoje. Čandragupta II atrėmė sakų (Indoskitų) ekspansiją į Indijos subkontinentą. Skandragupta, laikomas paskutiniu iš didžiųjų dinastijos valdovų, susidūrė su dar didesne grėsme: kylančia Pušjamitrų dinastija ir hefthalitų (baltųjų hunų) invazija į Indijos šiaurę. Jis sėkmingai susidorojo su konkurentais ir labai sunkiai atrėmė ateivių įsiveržimą. Nepaisant to karo išlaidos išsekino valstybę ir labai paspartino jos žlugimą.

Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nepaisant nuolatinių karų, Guptų imperija laikoma visapusiško klestėjimo laikotarpiu Indijoje. Efektyvios administracijos pagalba užtikrinusi vidinį stabilumą ir gerbūvį, ji sukūrė sąlygas gimti įvairių meno rūšių šedevrams. Guptų periodas laikomas Indijos civilizacijos klasikiniu, arba aukso, amžiumi.

Aukšto lygio pasiekė literatūra (puranos, Kalidasos dramos sanskrito kalba), menai, architektūra, mokslai, ypač astronomija ir matematika. V a. astronomas ir matematikas Aryabhata nustatė, kad π=3,1416, saulės metai – 365,3586 dienų. Indijoje buvo išrastas žaidimas čaturanga (dabartiniai šachmatai), per Iraną ir arabus X a. pasiekęs Europą. Matematikos, astronomijos ir kitų mokslų atradimai, pasiekti šiuo laikotarpiu, padarė labai stiprią įtaką kitoms civilizacijoms, tarp jų ir Europai (pvz., Indiški skaitmenys, tarp jų nulis bei dešimtainė sistema, per arabus pasiekė Europą).

Visos indų religijos Guptų valdymo metu taip pat susilaukė aukso amžiaus. Vyravo tolerantiška atmosfera, kilo švetyklos (pvz., Elora, Adžanta, vienuolynai ir universitetai (Nalanda, Somapura).

Vyko aktyvi prekyba tiek su kaimynine Sasanidų imperija vakaruose, tiek su Pietryčių Azija, kuriai tai buvo kultūrinės Indijos įtakos pradžia. Egzistavo ir diplomatiniai ryšiai su Kinija.

Dinastijos valdovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Guptos (Gupta). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 288 psl.



Didžiausios viduriniosios Indijos karalystės
Amžius: Šiaurės vakarai Šiaurės rytai Vidurio Indija Pietų Indija

 III a. pr. m. e.
 II a. pr. m. e.
 I a. pr. m. e.
 I a.


 II a.
 III a.
 IV a.
 V a.
 VI a.
 VII a.
 VIII a.
 IX a.
 X a.
 XI a.
 XII a.