Maurjų imperija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
मौर्य राजवंश
Maurjų imperija
Magadhos dinastija
Blank.png
322 m. pr. m. e. – 185 m. pr. m. e. Blank.png
Location of
Magadha Ašokos laikais 265 m. pr. m. e.
Sostinė Pataliputra
Valdymo forma monarchija
Era Senovė
 - Atėjimas į valdžią 322 m. pr. m. e.
 - Pakeičia Šungų dinastija 185 m. pr. m. e. m.

Maurjų dinastija (skr.: मौर्य राजवंश) – Magadhos karalystės šiaurės Indijoje dinastija, valdžiusi 322185 m. pr. m. e. ir pakeitusi Nandų dinastiją. Jos valdymo laikais Magadha tapo galingiausia politine jėga visoje Indijoje, ir vadinta Maurjų imperija. Didžiausio išsiplėtimo laikais, apie 250 m. pr. m. e., jos teritorija apėmė beveik visą Indijos subkontinentą, bei dalį Persijos (Beludžistanas) ir Afganistano.

Tuo metu valstybės sostinė buvo Pataliputra (netoli šiandieninės Patnos).

Po dinastijos pabaigos valstybė subyrėjo, o Magadhoje ją pakeitė Šungų dinastija.

Istorija ir užkariavimai[taisyti | redaguoti kodą]

Magadha-orn.PNG
Magadhos istorija
Brihadrathų dinastija
Pradjotų dinastija
Šišunagų dinastija
Nandų dinastija
Maurjų dinastija
Šungų dinastija
Kanvų dinastija
Satavahanų dinastija
Vakatakų dinastija
Guptų dinastija
Šiaurės Indijos istorija
Maurjų imperija Čandraguptos laikais 305 m. pr. m. e.

Dinastijos pradininkas buvo Čandragupta Maurjas, kilęs iš vakarinių tuometinės Magadhos sričių. Jo kilmė nėra aiški: vieni šaltiniai jį mano turėjusį giminystės ryšių su Nandų dinastija, kiti ją neigia. Pasinaudojęs Aleksandro Makedoniečio atsitraukimu į vakarus ir neramumais vakarinėse Magadhos periferijose, jis pradėjo užkariavimus, kurių kulminacija buvo sostinės Pataliputros užėmimas ir Nandų dinastijos nuvertimas 322 m. pr. m. e.

Įsitvirtinęs Magadoje, Čandragupta pradėjo karus su Seleukidų imperija ir atėmė jos istorines indų sritis Gandharą ir Kambodžą.

Po Bindusaros valdymo į valdžią atėjo Ašoka, kuris galutinai įtvirtino Maurjų valdžią pietinėje Indijos subkontinento dalyje, o taip pat numalšino sukilimus vakarinėje periferijoje. Žymiausias jo karas buvo su Kalinga, nepriklausoma valstybe. Ją prijungus prie imperijos, pirmą kartą istorijoje Indija buvo labai trumpam suvienyta.

Po Ašokos mirties 232 m. pr. m. e. Maurjų dinastija egzistavo dar 50 metų, tačiau ji beveik iš karto neteko visų savo pietinių teritorijų, kurios išsikovojo nepriklausomybę. Čia vėl atsikūrė Kalinga, o likusios didžiulės sritys buvo suvienytos galingos Satavahanų imperijos. Vakarinės imperijos sritys irgi tapo vis labiau nepriklausomos, kol galiausiai Magadhai teliko istorinės jos sritys, turėtos iki Nandų dinastijos užkariavimų. Jose 185 m. pr. m. e. įsitvirtino nauja – Šungų dinastija.

Administracija[taisyti | redaguoti kodą]

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Imperija padėjo išplisti dviem naujiems Indijos religiniams sąjūdžiams – džainizmui ir budizmui. Čandragupta globojo džainus, o žymiausias dinastijos valdovas – Ašoka – išpažino Budos mokymą. Jo pastangomis budizmo religija buvo platinama visoje imperijoje, ir tai tęsėsi iki pat dinastijos pabaigos. Vėlesnė Šungų dinastija buvo induistinė ir budizmą persekiojo.

Imperijos laikais labai suklestėjo indų menas, mokslas.

Dinastijos valdovai[taisyti | redaguoti kodą]

Apytikslės Maurjų dinastijos valdovų valdymo datos
Imperatorius Valdymo pradžia Valdymo pabaiga
Čandragupta Maurjas 322 m. pr. m. e. 298 m. pr. m. e.
Bindusara 297 m. pr. m. e. 272 m. pr. m. e.
Ašoka Didysis 273 m. pr. m. e. 232 m. pr. m. e.
Dasaratha 232 m. pr. m. e. 224 m. pr. m. e.
Samprati 224 m. pr. m. e. 215 m. pr. m. e.
Salisuka 215 m. pr. m. e. 202 m. pr. m. e.
Devavarmanas 202 m. pr. m. e. 195 m. pr. m. e.
Satadhanvanas 195 m. pr. m. e. 187 m. pr. m. e.
Brihadratha 187 m. pr. m. e. 185 m. pr. m. e.



Didžiausios viduriniosios Indijos karalystės
Amžius: Šiaurės vakarai Šiaurės rytai Vidurio Indija Pietų Indija

 III a. pr. m. e.
 II a. pr. m. e.
 I a. pr. m. e.
 I a.


 II a.
 III a.
 IV a.
 V a.
 VI a.
 VII a.
 VIII a.
 IX a.
 X a.
 XI a.
 XII a.