Romuva

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Baltų religija
Baltų religijaRomuvos simbolis.jpg
Infolentelė: žiūrėti  aptarti  redaguoti

„Romuva“ (kitaip Senovės baltų religinė bendrija[1]) – neopagoniška religinė bendrija. Romuva teigia, kad ji tęsia baltiškąsias pagoniškas tradicijas, kurios išliko folklore ir papročiuose.[2][3][4] Romuva yra politeistinis pagoniškas tikėjimas, kuris pabrėžia gamtos šventumą ir turi protėvių kulto elementų. Romuvos tikėjimo praktikavimas daugelio jos pasekėjų laikomas kultūrinio pasididžiavimo dalimi, kaip ir tradicinis menas, baltiškasis folkloras, tradicinių švenčių šventimas, tradicinių dainų dainavimas.[5]

Romuva kaip religinė bendrija veikia daugiausia Lietuvoje, tačiau turi bendruomenes ir pasekėjų Australijoje, Kanadoje, JAV ir Didžiojoje Britanijoje.[6][7] Formaliai pripažįstama religinė Romuvos bendruomenė veikia Norvegijoje.[6] Baltiškosios pagonybės tikėjimo pasekėjų yra ir Latvijoje, kur šis tikėjimas vadinamas „Dievturība“.[8] 2003 m. „Kuronas“ nuo „Romuvos“ atskilo dėl skirtingo narių požiūrio į teologiją, apeigų bei švenčių atkūrimą.[6]

Etimologija[taisyti | redaguoti kodą]

XVII a. Romovės piešinys pagal Simono Grunau aprašymą.
Mindaugo krikštas (nežinomo XVII a. Lietuvos dailininko paveikslo, vaizduojančio vyskupą Vitą, fragmentas).
XX a. pradžioje prigimtinio baltų tikėjimo vertę savo raštuose iškėlė Vydūnas.
Jonas Trinkūnas įšventintas į „Romuvos“ krivius 2002 m.
2015 m. Inija Trinkūnienė po savo vyro mirties buvo įšventinta „Romuvos“ vyriausia krive.

Pavadinimas siejamas su Petro Dusburgiečio aprašyta senovės prūsų šventykla Romove Nadruvoje.[6]

„Romow bei Rômowe – Nadruvoje buvusio prūsų tikybinio centro dk. (vv.) vardas = pr. vv. (fem.) *Rɔ̄măvɔ̄, t. y. *Rāmăvā (lietuvintinas į Romavà), kuris kildinamas iš adj. (fem.) pr. *rāmăvā „ta (vieta), kuriai būdingas ramumas, romumas“. Tačiau tas dk. vardas nesunkiai gali būti rekonstruojamas ir į pr. vv. (neutr.) Rɔ̄mavan = (t. y.) Rāmavan [lietuvintinas į (masc.) Rõmavas] ← adj. (neutr.) *rāmavan „tas [pr. *medʹan „miškas“ (neutr.!)], kuriam būdingas ramumas, romumas“.“[9]

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Baltų gentys ir LDK[taisyti | redaguoti kodą]

Baltų gentys buvo pagoniškos nuo seniausių laikų. Nuo IX a. į baltų apgyvendintą regioną ėmė skverbtis krikščionių misionieriai. Kvedlinburgo analuose minima Brunono Kverfurtiečio misija, kurios metu bandydamas atversti pagonis tarp Lietuvos ir Prūsijos 1009 m. jis su 18 palydovų buvo jotvingių nužudytas. Nuo 1199 m. Romos katalikų bažnyčia pradėjo skelbti kryžiaus žygius prieš pagonis prie Baltijos jūros.[10]

1251 m. pasikrikštijo Lietuvos didysis kunigaikštis Mindaugas. Nepaisant krikšto Ipatijaus metraštis mini, kad jis neatsisakė pagonių dievų garbinimo. Jis aukojęs Aukščiausiajam dievui, Perkūnui, Teliaveliui (kalvių dievui) ir Žvorūnai (miškų ir medžiotojų deivei). 1261 m. Mindaugas oficialiai atsisakė krikščionybės. Nepaisant kryžiuočių nuolatinių puolimų didžiojo kunigaiškčio laikais Lietuvos valstybė išsiplėtė ir suformavo didelę „pagonių imperiją“.[11][12][13]

Pagonių tikėjimas iki 1387 m. buvo oficiali Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės religija. Algirdo sūnus Jogaila 1386 m. apsikrikštijo ir tapo Lenkijos karaliumi. 1387 m. Jogaila krikštijo lietuvius Vilniuje. Būtent šie metai laikomi oficialia Lietuvos krikšto data, nes Mindaugui tikrai ar tariamai atsimetus nuo krikšto Lietuva vėl buvo laikyta pagoniška šalimi.[13][12]

Lietuva buvo paskutiniąja Europos valstybe, kuri priėmė krikščionybę ir iki XIV a. pab. išlaikė pagonybę.[13] Po krikščionybės priėmimo pagonybė pamažu nyko ir išliko daugiausiai valstiečių luome. Tačiau atsisiejimas nuo pagonybės buvo pastebimas daug anksčiau bajorų tarpe.[14]

Romantizmas ir Atgimimas[taisyti | redaguoti kodą]

XIX a. romantizmo įtakoje, o ypač prasidėjus Atgimimui pagonybė ir folkloras lietuvių inteligentijos pradėtas idealizuoti.[15] Kai kurie to laikotarpio istorikai bandė įrodyti senovės politeizmo grožį ir patys kūrė tam tikrus lietuvių mitologijos elementus. Garsiausias iš jų buvo Teodoras Narbutas, kuris lietuvių mitologijai pritaikė senovės graikų mitus bei kūrė naujus[16].

XX a. pr. senovinių pagoniškų tradicijų dar buvo galima atrasti folklore ir papročiuose.[17][18] Liaudis šventė pagoniškas šventes, kuriose senieji papročiai buvo susipynę su krikščioniškomis tradicijomis.[19][20]

XX a. pradžioje prigimtinio baltų tikėjimo vertę savo raštuose iškėlė Vydūnas. Jis laikomas tam tikru Romuvos pradininku.[21] To meto lyginamieji kalbotyros tyrimai atskleidė, kad kitos indoeuropiečių kalbos, ypač sanskritas (klasikinė senovės indų ir hinduizmo kalba), glaudžiai susijusios su lietuvių kalba. Vilius Storosta ženkliai prisidėjo prie hinduizmo ir baltų tikėjimo ryšių stiprinimo.[22]

Sovietų laikai[taisyti | redaguoti kodą]

XX a. septintajame dešimtmetyje susiklostę gan draugiški Sovietų Sąjungos ir Indijos ryšiai leido atlikti mokslinius tyrimus, kurie atskleidė Indijos ir baltų tautų kalbos, mitologijos ir papročių panašumus.[23] 1967 m. profesoriai įsteigė „Indijos bičiulių draugiją“. Tais pačiais metais Jonas Trinkūnas įkūrė etninės kultūros kraštotyros draugiją „Ramuva“.[24]

Kai kurie šaltiniai teigia jog Tarybų Sąjungos vykdytos ateizavimo politikos metu pirmiausia buvo siekiama atitraukti visuomenę nuo Katalikų Bažnyčios, kurią valdžia suvokė kaip politinį priešą, įtakingą jėgą, gebančią telkti ir organizuoti žmones,[24] kartu nepuolant rytietiškų bei neopagoniškų religijų ar net ir jas remiant.[24] Tačiau kitur rašoma jog neopagoniški judėjimai buvo siejami su nacionalizmu ir dėl to netoleruoti (1974 m. J.Trinkūnas pašalintas iš universiteto „už tautinę veiklą“.)[25] Kitų mokslinių šaltinių teigimu, pagoniškų tradicijų tyrimai buvo toleruojami tol kol jie neįgijo nacionalistinio atspalvio. Michailo Gorbačiovo valdymo laikais vykdyta „atvirumo” („glasnost”) politika vėl leido nuo 1988 m. „Ramuvai“ skaidriai vykdyti veiklą.[26]

XX a. vėlyvajame devintajame ir ankstyvajame dešimtajame dešimtmetyje „Romuvos“ bendruomenė aktyviai dalyvavo judėjime už Lietuvos nepriklausomybę. Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse vyko „Dainuojanti revoliucija“.[27]

Po nepriklausomybės atgavimo[taisyti | redaguoti kodą]

Po nepriklausomybės atgavimo šis kultūrinis reiškinys veikiau primena religinį nei kultūrinį judėjimą.[28]

„Romuvos“ veikla pastaraisiais dešimtmečiais tapo labai organizuota. 1992 m. pirmą kartą oficialiai įregistruota „Romuva“ kaip baltų tikėjimo bendruomenė. 2002 m. Vilniaus, Kauno, Molėtų „Romuvos“ formaliai susijungė į senovės baltų religinę bendriją.[6]

Pagal 2011 m. Lietuvos gyventojų surašymo duomenis „Baltų tikėjimo“ šalininkams save priskyrė daugiau kaip 5 tūkst. gyventojų, kai tuo tarpu 2001 m. jų buvo apie 1 tūkst. Tačiau ne visi prisirašiusieji priklauso „Romuvos“ bendrijai. Šiuo metu ji yra didžiausia tarp netradicinių valstybės religijų Lietuvoje.[29]

Struktūra[taisyti | redaguoti kodą]

Romuviečiai yra susivieniję į formalias religijos išpažinėjų bendruomenes („Romuvas“). 2002 m. Teisingumo ministerijoje įregistruota religinė bendrija „Romuva“ dabar vienija apie 30 įregistruotų arba neformaliai veikiančių bendruomenių Lietuvoje ir Užsienyje (JAV, Kanadoje, Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje.)[30]

Formalizuotai religinei bendrijai vadovauja išpažinėjų išrinktas krivis. Juo nuo įkūrimo buvo etnologas, J. Basanavičiaus premijos laureatas Jonas Trinkūnas, po kurio mirties 2014 m. krive buvo išrinkta jo žmona Inija Trinkūnienė. Atskirose grupėse yra nuo vieno iki kelių vaidilų. Vaidilos – tai šventikai, kuriems suteikta įšventinimo, santuokos, laidojimo ir kitos teisės. Esant reikalui, krivis šaukia vaidilų ratą. Vaidilų ratas apsvarsto ir priima sprendimus svarbiausiais bendrijai klausimais.[6][31]

Tikėjimas[taisyti | redaguoti kodą]

„Romuvos“ pasaulėžiūra, apeigos ir šventės sukurtos remiantis išlikusiais gyvais ikikrikščioniškais liaudies religijos papročiais ir folkloru. Dalis „Romuvos“ filosofijos, pasaulėžiūros ir apeigų sukurtos pagal vedas ir hinduizmo apeigas bei šventes.[32] Šie „gyvi papročiai“ yra Romuvos rekonstruoti, kaip paremti pagoniškosios baltų religijos tradicijomis tikint, kad jie gali įkvėpti šventumą, būdingą senovės baltų tikinčiajam.[33]

Pasaulėžiūra[taisyti | redaguoti kodą]

„Romuva“ teigia, kad atstovauja žemdirbių praktikuotą religiją, dar dažnai vadinamą chtoniškąja (žemės ir požemio). Romuviai tiki gamtos šventumu, todėl transcendencija – dangus – praranda savo išskirtinę svarbą, nors ji ir neatmetama. Jie taip pat mano, kad gamta yra amžina. Lietuvių mituose (senųjų tikėjimų etiologinėse sakmėse) pasaulis kuriamas ir perkuriamas dviejų dievų – šviesos ir tamsos, kūrimo ir griovimo, dangaus ir požemio dievai – Dievas ir Velinas. Jų sąveika ir prieštaravimai kuria darną ir būtį.[34][6]

Jie gerbia dievus ir deives. Yra didieji dievai – Dievas (Dangus, Praamžius), Perkūnas, Žemyna (Motina Žemė), Laima (gyvenimo tikslas ir likimas), Saulė, tačiau pasaulyje esą yra daugybė dievybių, todėl žmonės dievus pasirenka pagal tradiciją arba tai, kas jiems artimiau. Deivės ir dievai gali būti susiję su konkrečiomis vietovėmis, istoriniais įvykiais.[34][6]

Anot jų, žmogus ir dievai yra gamtos dalys, kurios viena nuo kitos yra priklausomos. Jos tikėjimo išpažinėjai, mano kad Darna – gamtoje, pasaulyje, žmonių visuomenėje veikiančių veiksnių pusiausvyra – linkusi silpti ir nykti. Žmogaus tikslas yra siekti darnos. Taip pat laikytis dorovės, nekenkti kitiems. Jie taip pat gerbia protėvius, jie laikosi jų sukurtų papročių, apeigų. Tiki pomirtiniu vėlės gyvenimu Dausose.[34][6]

Apeigos[taisyti | redaguoti kodą]

Romuviečių sueigos vieta, Žemaičių alkas, Šventojoje.
Aukuras. Ugnis ir vanduo kertiniai gamtos gaivalai.
„Romuvos“ kasmet rengiama Jorės šventė Kulionyse.

„Romuvos“ apeigos rengiamos kalendorinių ir žmogaus gyvenimo ciklo švenčių metu. Kalendorinės ir žmogaus gyvenimo ciklo šventės turi daugybę savitų tradicinių apeigų, kurios dažnai skiriasi skirtingose vietovėse. Taip pat skirtingose vietovėse ypatinga reikšmė teikiama skirtingiems dievams.[6][34]

Apeigų metu dainuojamos liaudies dainos, šokami, liaudies šokiai, atliekama liaudies muzika. Apeigos įprastai atliekamos senosiose lietuvių šventvietėse – alkuose. Alkai – kalvos, uolos, akmenys, medžiai, vandens telkiniai ir pan. – senovės baltų buvo laikomi tarpininkais tarp žmonių ir dievybių.[6][34]

Pagrindinė Romuvos bendrųjų apeigų ceremonija susideda iš kelių dalių:

  1. Apeiginės ugnies uždegimo ir jos deivės Gabijos pagerbimo aukojant druską. Iki pat XX a. šios apeigos buvo atliekamos kiekvieną rytą užkuriant namų židinio ugnį. Nauja šventa ugnis būdavo užkuriama ir švenčių metu, o jos žarijos parsinešamos į namų židinius.
  2. Žemynėliavimas ir palabinimas, jų metu pagerbiama pagrindinė „Romuvos“ dievų pora: Žemyna ir Perkūnas. Palabinimas vyksta nuliejant pirmą gurkšnį alaus, midaus (ar kito šventinio gėrimo) ir siunčiant apeiginį kaušą pasauliui (pagal saulės judėjimą danguje, laikrodžio rodyklės kryptimi) palabinant – t. y. palinkint iš kairės stovinčiam kaimynui gėrio (skalsos, darnos, vaisingumo, džiaugsmo…). Kaušas apieina ratu vieną ar tris kartus. Po to pagerbiami kiti dievai.

Šventės[taisyti | redaguoti kodą]

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Lietuvių tradicijos ir papročiai.

Pagrindinės romuvių šventės susijusios su gamtos virsmais, ypač saulėgrįžomis ir lygiadieniais:[6][34]

Tačiau esama ir kitų švenčių. Tai Velykos, Rasos, Dagotuvės, Kūčios, Kalėdos, Užgavėnės, Jorė, Žolinės, Ilgės (Vėlinės) ir kt.[6][34]

Romuviai taip pat rengia iškilmes ypatingiems žmogaus gyvenimo tarpsniams pažymėti (palaiminimas, jungtuvės ir t.t.).[6][34]

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Pranskevičiūtė R., Aleknaitė E. „Šiuolaikinė pagonybė Lietuvoje: matomos ir nematomos grupės“. Sud. Ališauskienė, M. „Religijų įvairovė Lietuvoje: portretai, kasdienybė ir šventės“. VDU, „Versus aureus“. 2014 m. El. knyga
  • Trinkūnas, Jonas. “Baltic Religion Today” („Baltų religija šiandien“). Vilnius: Senovės baltų religinė bendrija. 2011 m. El. knyga
  • Strmiska, Michael F. (2011). “Romuva Looks East: Indian Inspiration in Lithuanian Paganism”. Eds. Ališauskienė, M. Schröder, I.W. “Religious Diversity in Post-Soviet Society: Ethnographies of Catholic Hegemony and the New Pluralism in Lithuania”. Surrey: Ashgate. ISBN 978-1-4094-0912-0. El. knygos skyrius
  • Dundzila, Vilius Rudra, Strmiska, Michael F. (2005). “Romuva: Lithuanian Paganism in Lithuania and America”. Ed. Strmiska, Michael F. “Modern Paganism in World Cultures: Comparative Perspectives”. ABC-CLIO. ISBN 9781851096084.
  • Dundzila, Vilius Rudra. (2007). “Baltic Lithuanian Religion and Romuva.” Tyr: Myth-Culture-Tradition 3. Ultra Press. ISBN 978-0-9720292-3-0.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. romuva.lt
  2. Dundzila, Vilius Rudra (2007). "Baltic Lithuanian Religion and Romuva". Tyr 3. Ultra Press. ISBN 978-0-9720292-3-0., pp. 279, 296-298.
  3. Dundzila, Vilius Rudra; Strmiska, Michael F. (2005). "Romuva: Lithuanian Paganism in Lithuania and America". In Strmiska, Michael F. Modern Paganism in World Cultures: Comparative Perspectives. ABC-CLIO. ISBN 9781851096084., p. 247.
  4. Ignatow, Gabriel (2007). "Cultural Heritage and the Environment in Lithuania". Transnational Identity Politics and the Environment. Lexington Books. ISBN 978-0739120156., p. 104.
  5. Dundzila, Vilius Rudra; Strmiska, Michael F. (2005). "Romuva: Lithuanian Paganism in Lithuania and America". In Strmiska, Michael F. Modern Paganism in World Cultures: Comparative Perspectives. ABC-CLIO. ISBN 9781851096084. P.244
  6. 6,00 6,01 6,02 6,03 6,04 6,05 6,06 6,07 6,08 6,09 6,10 6,11 6,12 6,13 Sud. M. Ališauskienė „Religijų įvairovė Lietuvoje: portretai, kasdienybė ir šventės“ Pranskevičiūtė R., Aleknaitė E. Šiuolaikinė pagonybė Lietuvoje. VDU, Versus aureus, 2014 m.
  7. Dundzila, Vilius Rudra; Strmiska, Michael F. (2005). "Romuva: Lithuanian Paganism in Lithuania and America". In Strmiska, Michael F. Modern Paganism in World Cultures: Comparative Perspectives. ABC-CLIO. ISBN 9781851096084. P.278.
  8. Dundzila, Vilius Rudra (2007). "Baltic Lithuanian Religion and Romuva". Tyr 3. Ultra Press. ISBN 978-0-9720292-3-0., p. 294.
  9. Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 4 t. 32 psl. „Prūsų kalbos paveldo duomenų bazė“
  10. Dundzila, Vilius Rudra (2007). "Baltic Lithuanian Religion and Romuva". Tyr 3. Ultra Press. ISBN 978-0-9720292-3-0..-p.287
  11. Dundzila, Vilius Rudra; Strmiska, Michael F. (2005). "Romuva: Lithuanian Paganism in Lithuania and America". In Strmiska, Michael F. Modern Paganism in World Cultures: Comparative Perspectives. ABC-CLIO. ISBN 9781851096084.- P.242
  12. 12,0 12,1 Mindaugo atsimetimas nuo krikščionijos VU: LDK istorija
  13. 13,0 13,1 13,2 Lietuvos krikštas: krikščioniškos Europos atbaiga VU: LDK istorija
  14. Eds. Ališauskienė, M. Schröder, I.W. 2011. Religious Diversity in Post-Soviet: Society Ethnographies of Catholic Hegemony and the New Pluralism in Lithuania. Chapter 6. Romuva Looks East: Indian Inspiration in Lithuanian Paganism Strmiska, Michael F. page 128. Surrey: Ashgate. ISBN 978-1-4094-0912-0.
  15. Dundzila, Vilius Rudra; Strmiska, Michael F. (2005). "Romuva: Lithuanian Paganism in Lithuania and America". In Strmiska, Michael F. Modern Paganism in World Cultures: Comparative Perspectives. ABC-CLIO. ISBN 9781851096084., p. 244.
  16. Baár, Monika (2010). Historians and Nationalism. Oxford University Press. ISBN 978-0-19-958118-4, p.244.
  17. Dundzila, Vilius Rudra; Strmiska, Michael F. (2005). "Romuva: Lithuanian Paganism in Lithuania and America". In Strmiska, Michael F. Modern Paganism in World Cultures: Comparative Perspectives. ABC-CLIO. ISBN 9781851096084., p. 245-246 ir 258.
  18. Dundzila, Vilius Rudra (2007). "Baltic Lithuanian Religion and Romuva". Tyr 3. Ultra Press. ISBN 978-0-9720292-3-0., pp. 279 & 292.
  19. Dundzila, Vilius Rudra; Strmiska, Michael F. (2005). "Romuva: Lithuanian Paganism in Lithuania and America". In Strmiska, Michael F. Modern Paganism in World Cultures: Comparative Perspectives. ABC-CLIO. ISBN 9781851096084., p. 258-270.
  20. Dundzila, Vilius Rudra (2007). "Baltic Lithuanian Religion and Romuva". Tyr 3. Ultra Press. ISBN 978-0-9720292-3-0., p. 321.
  21. Dundzila, Vilius Rudra; Strmiska, Michael F. (2005). "Romuva: Lithuanian Paganism in Lithuania and America". In Strmiska, Michael F. Modern Paganism in World Cultures: Comparative Perspectives. ABC-CLIO. ISBN 9781851096084. P.361
  22. Eds. Ališauskienė, M. Schröder, I.W. 2011. Religious Diversity in Post-Soviet Society: Ethnographies of Catholic Hegemony and the New Pluralism in Lithuania. Chapter 6. Romuva Looks East: Indian Inspiration in Lithuanian Paganism Strmiska, Michael F. page 129. Surrey: Ashgate. ISBN 978-1-4094-0912-0.
  23. Eds. Ališauskienė, M. Schröder, I.W. 2011. Religious Diversity in Post-Soviet: Society Ethnographies of Catholic Hegemony and the New Pluralism in Lithuania. Chapter 6. Romuva Looks East: Indian Inspiration in Lithuanian Paganism Strmiska, Michael F. page 133. Surrey: Ashgate. ISBN 978-1-4094-0912-0.
  24. 24,0 24,1 24,2 Nerija Putinaitė. „Nugenėta pušis. Ateizmas kaip asmeninis apsisprendimas tarybų Lietuvoje“ Židinys, 2015 (knygos ištrauka delfi.lt)
  25. Pirmadienį mirė „Romuvos“ vyriausiasis krivis Jonas Trinkūnas (trumpa biografija 15min.lt)
  26. Eds. Ališauskienė, M. Schröder, I.W. 2011. Religious Diversity in Post-Soviet: Society Ethnographies of Catholic Hegemony and the New Pluralism in Lithuania. Chapter 6. Romuva Looks East: Indian Inspiration in Lithuanian Paganism Strmiska, Michael F. page 134. Surrey: Ashgate. ISBN 978-1-4094-0912-0.
  27. Eds. Ališauskienė, M. Schröder, I.W. 2011. Religious Diversity in Post-Soviet: Society Ethnographies of Catholic Hegemony and the New Pluralism in Lithuania. Chapter 6. Romuva Looks East: Indian Inspiration in Lithuanian Paganism Strmiska, Michael F. page 134. Surrey: Ashgate. ISBN 978-1-4094-0912-0.
  28. Senovės baltų tikėjimas sparčiai plinta
  29. Lietuvos gyventojai pagal tikybą 2001 ir 2011 m. surašymų duomenis
  30. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
  31. Vilniaus Gedimino kalne įšventinta Lietuvos Romuvos Krivė
  32. Eds. Ališauskienė, M. Schröder, I.W. 2011. Religious Diversity in Post-Soviet Society: Ethnographies of Catholic Hegemony and the New Pluralism in Lithuania. Chapter 6. Romuva Looks East: Indian Inspiration in Lithuanian Paganism Strmiska, Michael F. page 125. Surrey: Ashgate. ISBN 978-1-4094-0912-0.
  33. Rasa Pranskevičiūtė. 2014. (Kaarina Aitamurto, Scott Simpson. Modern Pagan and Native Faith Movements in Central and Eastern Europe. Routledge, 2014. p. 80.)
  34. 34,0 34,1 34,2 34,3 34,4 34,5 34,6 34,7 Trinkūnas, Jonas. Baltic Religion Today (Baltų religija šiandien) Vilnius: Senovės baltų religinė bendrija. 2011. ISBN 978-609-95278-1-9