Lauksargis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Lauksargis senovės lietuvių mitologijoje – lauko dievas, dirbamų laukų ir gyvulių globėjas. Jam meldžiamasi, einant sėti ar arti. Lauksargis sergsti laukus nuo nederliaus ir nelaimių (lietaus, krušos). Lauksargį mini Martynas Mažvydas, kuris ją lygina su latvių Lauka mate[1].

Vėliau dar minimas Jono Lasickio kaip Laukpatis (Laukpatimo) ir įvardijamas lauko, pasėlių ir javų dievu.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lauksargis. Mitologijos enciklopedija, 2 tomas. Vilnius. Vaga. 1999. 283 p.