Uola

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Uola kalnuose

Uola – didelis vertikaliai kyšantis akmeninių uolienų kyšulys, paprastai su stačiais šlaitais. Neretai uolos turi smailias viršūnes. Uolų paviršius yra nuogas akmuo, nepadengtas dirvožemiu ar kitomis puriomis apnašomis. Gali būti daugiau ar mažiau apaugusios dumbliais, kerpėmis ar samanomis.

Uolos būna antžeminės, povandeninės ar dalinai panirusios vandenyje. Povandeninių negiliai esančių uolų grupės paprastai vadinamos rifais. Kai kurios nedidelės uolinės salos stačiais aukštais krantais neretai irgi vadinamos uolomis.

Antžeminės uolos gali būti toli nuo jūros ar vandenyno pakrantės. Jų daug kalnuotuose vietovėse ir vietovėse su smarkiai suirusių kalnų likučiais.